„Mes norėtume kartu ir su savivalda atrasti būdus, kad būtų vieta, kur rinktis, kad atsirastų metodinė pagalba tiems, kurie dirbs su vaikais - ar pedagogai, ar tie, kurie nėra pedagogai, bet entuziastai, jeigu reikės, ir tas poreikis bus identifikuotas, įvairi mokomoji medžiaga. Tos iniciatyvos dabar kaip grybai po lietaus kyla ir mes jas tikrai norime paremti“, - ketvirtadienį po Tautinių mažumų reikalų koordinavimo komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministras.
Jo teigimu, iniciatyvos vaikus mokyti tautinių kalbų kyla ir mažose, ir didesnėse bendrijose.
„Lietuviškuose miestuose kaip Kaune ar Alytuje rusų bendruomenė kelia klausimus, kad jie norėtų turėti daugiau vaikų, einančių į lietuviškas mokyklas, bet iš mišrių ar rusiškų šeimų savaitgalį besimokančių savo gimtosios kalbos. Tikrai į tokias iniciatyvas mes reaguosime ir net labai nedidelių bendrijų - štai girdime, kad baltarusių bendruomenė Vilniuje norėtų atidaryti galbūt darželį ir pradines klases ne tik Karoliniškėse esančioje mokykloje, bet ir Naujojoje Vilnioje. Tokie sprendimai yra girdimi iš totorių - iniciatyva dėl vaikų darželio grupės atidarymo“, - vardijo švietimo ministras.
Pasak jo, stebint tautinių bendrijų atgimimo bangą su jų švietimu susijusius klausimus sprendžia ministerijoje veikianti darbo grupė, į kurią įtraukti įvairių tautinių grupių atstovai.
„Nuo šių metų pradžios dirba viceministro Vaido Bacio vadovaujama grupė, kuri apjungia visas tautinių mažumų švietimo problematikas, ir būtent šitoje vietoje mes svarbiausius sprendimus ir darysime - kalbėdamiesi ir stiprindami dialogą“, - aiškino G. Steponavičius.
