„Mes norėtume kartu ir su savivalda atrasti būdus, kad būtų
vieta, kur rinktis, kad atsirastų metodinė pagalba tiems, kurie
dirbs su vaikais - ar pedagogai, ar tie, kurie nėra pedagogai, bet
entuziastai, jeigu reikės, ir tas poreikis bus identifikuotas,
įvairi mokomoji medžiaga. Tos iniciatyvos dabar kaip grybai po
lietaus kyla ir mes jas tikrai norime paremti“, - ketvirtadienį po
Tautinių mažumų reikalų koordinavimo komisijos posėdžio
žurnalistams sakė ministras.
Jo teigimu, iniciatyvos vaikus mokyti tautinių kalbų kyla ir
mažose, ir didesnėse bendrijose.
„Lietuviškuose miestuose kaip Kaune ar Alytuje rusų bendruomenė
kelia klausimus, kad jie norėtų turėti daugiau vaikų, einančių
į lietuviškas mokyklas, bet iš mišrių ar rusiškų šeimų
savaitgalį besimokančių savo gimtosios kalbos. Tikrai į tokias
iniciatyvas mes reaguosime ir net labai nedidelių bendrijų - štai
girdime, kad baltarusių bendruomenė Vilniuje norėtų atidaryti
galbūt darželį ir pradines klases ne tik Karoliniškėse esančioje
mokykloje, bet ir Naujojoje Vilnioje. Tokie sprendimai yra girdimi iš
totorių - iniciatyva dėl vaikų darželio grupės atidarymo“, -
vardijo švietimo ministras.
Pasak jo, stebint tautinių bendrijų atgimimo bangą su jų
švietimu susijusius klausimus sprendžia ministerijoje veikianti
darbo grupė, į kurią įtraukti įvairių tautinių grupių
atstovai.
„Nuo šių metų pradžios dirba viceministro Vaido Bacio
vadovaujama grupė, kuri apjungia visas tautinių mažumų švietimo
problematikas, ir būtent šitoje vietoje mes svarbiausius sprendimus
ir darysime - kalbėdamiesi ir stiprindami dialogą“, - aiškino
G. Steponavičius.