„Bus numatyti kriterijai, kuriais remiantis bus skirstomi 3
mln. litų nuo okupacinių režimų Lietuvoje nukentėjusiems
žydams. Tai fondo valdybos posėdis, kuris priima sprendimus, dėl
procedūrų, tvarkos, kuo greičiau norime pradėti tą darbą.
Tiesiog turi būti formalizuotas darbas“, - BNS trečiadienį sakė
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja, fondo valdybos
narė Faina Kukliansky.
Anot jos, fondo valdybą sudaro 12 narių - visų Lietuvos žydų
organizacijų atstovų, posėdyje dalyvaus, ir visų regionų žydų
bendruomenių pirmininkai.
„Mūsų fondo pagrindinis tikslas - ne išdalinti tuos pinigus
kokioms nors suinteresuotoms grupuotėms, o mūsų tikslas -
pirmiausia išmokėti 3 mln. litų nukentėjusiesiems nuo
okupacinių režimų, o tolimesnės lėšos bus panaudos Lietuvos
žydų gyvenimui, kultūrai, istorijos atminties įamžinimui. Ir šioje veikloje
dalyvauja visi“, - sakė F. Kukliansky.
„Lietuva - pirma iš buvusių Tarybų sąjungos respublikų,
priėmusių šitą įstatymą, ir mes tikimės, kad ir kitos
valstybės paseks Lietuvos pavyzdžiu. Dabar tas klausimas yra
svarstomas Latvijoje, mes solidarizuojamės su kitom bendruomenėm ir
labai apsidžiaugtume, jei kitos šalys pasektų Lietuvos
pavyzdžiu“, - teigė Lietuvos žydų bendruomenės atstovė.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius
anksčiau yra sakęs, jog Vyriausybės skirtos kompensacijos,
holokaustą išgyvenusius Lietuvos žydus turėtų pasiekti iki šių
metų pabaigos.
Pasak jo, kompensacijas galėtų gauti apie tūkstantis žydų
tautybės asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gyveno
Lietuvoje ir nukentėjo nuo totalitarinių sovietų ir nacių
režimų.
Pagal pernai priimtą Geros valios kompensacijos už žydų
religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, šiemet
biudžete tam numatyti 3 mln. litų, ir dalis šių lėšų jau
pervesta į specialiai paskirtą fondą.
Pernai Seimo priimtas ir prezidentės pasirašytas įstatymas
numato 2013-2023 metais išmokėti 128 mln. litų kompensaciją
Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto,
švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje.
Iš šios sumos 3 mln. numatyti šiais metais „Antrojo
pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių
režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės
asmenims remti“.
Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų
Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis, 1941 metų birželio
pabaigoje. Beveik visi provincijos žydai buvo suvaryti į getus ir
nužudyti iki 1941 metų lapkričio vidurio.
1943 metais okupacinė valdžia nutarė likviduoti ir didžiųjų
Lietuvos miestų getus. Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos buvo
nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų, karo pabaigos sulaukė
5-10 proc. Lietuvos žydų.
Dvejus metus dirbusi Lietuvos istorikų komanda, nesenai paskelbė
nustačiusi per tūkstantį lietuvių, kurie dalyvavo žydų
holokauste, Antrojo pasaulinio karo metais. Tyrimas bus tęsiamas ir
manoma, kad jį baigus žydšaudžių skaičius gali padvigubėti.
Santykinai didelis lietuvių administracijos įstaigų ir vietos
gyventojų įsitraukimas į nacių organizuotas žydų žudynes, iš
dalies aiškinamas brutalia sovietine okupacija, kurios Vakarų ir
Vidurio Europos šalims neteko patirti. Sovietų vykdyti žudymai,
trėmimai į Sibirą ir kitos skriaudos, bent iš pradžių dalį
lietuvių pavertė Vokietijos šalininkais, su nacių - sovietų karu
buvo siejamos viltys atkurti Lietuvos valstybę.
Savo ruožtu, dauguma žydų bijojo nacių Vokietijos puolimo ir
glaudėsi prie sovietų, šalyje išpopuliarėjo antižydiškos
nuotaikos ir stereotipai, bolševizmą vadinant „žydų valdžia“.
Pasak istorikų, nors „galutinis žydų klausimo sprendimas“ buvo
suorganizuotas ir inicijuotas nacių, tačiau be aktyvaus dalies
lietuvių administracijos ir vietos gyventojų talkininkavimo jo
nebūtų pavykę taip sparčiai ir tokiu mastu įgyvendinti.