Nuo šio negražaus žodžio nesusilaiko ir mano pilnametis sūnus, kai vieną vakarą, pagriebusi iš jo pultelį, perjungiu jo pamėgtą „Animal Planet“ į LNK. „Ką čia dabar žiūri?“ — negali patikėti jis, pamatęs mano pasirinkimą.
„Laidą „Pirmas kartas su žvaigžde“, — atrėžiu.
„Kuri čia iš jų žvaigždė?“ — bando atspėti žiūrėdamas į ekrane beviltiškai besiblaškančias dvi būtybes, iš kurių, kaip netrukus sužinome, vienai — 24 metai, kitai 34-eri.
Kas jau kas, bet šiuolaikinis jaunimas žvaigždę turėtų atskirti iškart! Juk aiškiai matyti — viena iš jų laiba šviesiaplaukė, gundanti dirbtine krūtine ir klapsinti prilipintomis blakstienomis. Negi neaišku — žvaigždė. Suprasčiau, kad neatskirtų Večiaslavo Molotovo nuo Joachimo von Ribbentropo. Nėra ką pasakyti.
„Durnos bobos“, — drebia jis baisų žodžių derinį. Blogas auklėjimas. Užuot įsižeidusi už visą moteriškąją giminę, visiškai su juo sutinku.
Ištįsusiais veidais stebime būtybes, nublokštas į Graikiją. Viena — iš tų geltonplaukių, kurias galima spausdinti visuose žurnalų puslapiuose, bet po pusvalandžio vis tiek neprisiminsi nei vardo, nei veido.
Kita — iš tų, kurioms reikėtų dalyvauti realybės šou „Šok ir lieknėk“, o ne ekrane žiaumoti graikiškus pyragėlius su špinatų įdaru.
Viena iš paskutiniųjų, versdamasi 30 žodžių ištekliu (kas dar prisimena Eločką Ščiukiną iš „Dvylikos kėdžių“?), partnerei atseit rodo gražų elgesį ir toleranciją. Kita kas dvi minutes kartoja: „A man vienodai.“ Vienai Graikijos „meteorai“ (Meteorų vienuolynai) labai patiko, o kitai — vienodai. Ta labiau patiko pati sau.
„Kas tokias laidas žiūri?“ — netikėdamas tuo, ką mato, pasidomi sūnus. Į šį klausimą be komentarų atsako sausi reitingai, už kurių neįsivaizduoju kitos gyvos mąstančios būtybės, paaukojusios vasaros vakarą, — vos 3 proc. žiūrovų.
Vasaros pradžioje smagų, nuotykių kupiną atostogų šou (jei tik toks žanras egzistuoja) žadėjusi LNK, regis, įstrigo pažaduose.
Kad tuo įsitikintum, tereikėjo įsijungti televizorių birželio pradžioje, kai vyko valytojos ir dar vienos televizijos išgražintos „žvaigždės“ dvikova.
„Be tabu“ žmogumi prieš kelerius metus išrinkta valytoja Sidonija stojo į žodinę dvikovą su TV3 realybės šou „Didieji pokyčiai“ dalyve — skandalingai pagarsėjusia Radžio gerbėja ponia Raisa.
Moterų dialogai išvertė iš kojų ne tik filmavimo grupę, bet ir linksmuosius graikus. Ką jau kalbėti apie jautresnės klausos televizijos žiūrovus.
Jos ne tik išvadino viena kitą nelietuviškais ir nevartotinais žodžiais, bet ir vos nesusikibo rimčiau. „Suprasčiau, jeigu būtume kokios nesubrendėlės“, — partnerės elgesiu stebėjosi Sidonija.
Brandžiu elgesiu šiame šou nė nekvepia. Bet TV prodiuseriams to ir nereikia. Juk televizijos šou turi intriguoti, stebinti, linksminti ar net šiurpinti. O kai kam gal tiesiog malonu žiūrėti į kvailesnius už save. Yra visokių skonių. Kaip ir visokių laidų.
Vieni kikena iš Jurijaus Smorigino paistalų, kiti — iš Šapro anekdotų, treti laukia nesulaukia „Dviračio šou“ pelių politologių, kurioms, deja, naująjį sezoną nebus lemta išvysti eterio šviesos.
Mane kažkodėl per tą pačią LNK pora valandų anksčiau rodomas užsienietiškas slaptos kameros šou „Išdykę seniokai“ pralinksmino labiau nei mūsiškis vulgarus (ne)brandaus amžiaus moterėlių darkymasis.
Gražiai nufilmuota kelionių laida bet kuriam žiūrovui suteiktų daugiau džiaugsmo nei vargano žodyno herojų pasitaškymas.
Nors lietuviai tapo viena daugiausia Europoje keliaujančių tautų, tikram keliautojui, kad ir ne kartą buvusiam Graikijoje, Kretos saloje, Turkijoje ar kitur, greičiausiai būtų maloniau paganyti akis į matytus, gražiai nufilmuotus vaizdus.
Tačiau kelionių laidomis televizijos kažkodėl nesidomi. Niekas net nebandė konkuruoti su nepailstančios Neringos Skrudupaitės laida „Keliaukim!“, tyliai išnykusia LTV labirintuose. O ir kam? Juk yra „Travel“, kurį sugriebęs pultelį greitai perjungė mano blogai išauklėtas sūnus.
