NATO ESKC kuriamas Lietuvoje dar veikiančio Energetinio saugumo centro prie Užsienio reikalų ministerijos pagrindu, išplečiant jo veiklą ir suteikiant jam Šiaurės Atlanto aljanso karinės organizacijos statusą.
– Ar Lietuvos politikų kaip svarbus laimėjimas pristatomas NATO ESKC nebus tik nauja Vilniuje jau veikiančio Energetinio saugumo centro iškaba, leidžianti pristeigti daugiau darbuotojų etatų? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento, energetinio saugumo eksperto Arūno Molio.
– Tai bus naujos kokybės tarptautinė institucija. Šiuo metu veikia 16 NATO akredituotų kompetencijos centrų. Vilniuje bus septynioliktas.
Centrai užsiima grėsmių studijomis, pavyzdžiui, Estijoje veikia Kibernetinio saugumo centras, Turkijoje – kovos su terorizmu.
Natūralu, kad po 2004 metų įvykių Taline, kai buvo sukeltos riaušės ir surengtos kibernetinės atakos prieš Estijos įstaigas, ši šalis paskatino įkurti Kibernetinio saugumo centrą.
– Ar Lietuvai NATO kompetencijos centras kainuos 3 mln. litų per metus?
– Centrus finansuoja visos jų veikloje dalyvaujančios šalys. Be abejo, didžiausią finansinės naštos dalį prisiima šalis, kurioje veikia centras.
Lietuva padengs administracines išlaidas. Nemažą jų dalį sudarys investicijos į infrastruktūrą, kuri niekur nedings, be to, tai bus daugiausia vienkartinės išlaidos. Jei pirmaisiais metais ir prireiktų 3 mln. litų, vėliau finansavimas gerokai sumažėtų.
Planuojama, kad centre dirbs 29 žmonės, deleguoti visų jo veikloje dalyvaujančių šalių. Savo specialistams jos ir mokės algas. Lietuva deleguos penkis asmenis, vienas jų bus centro vadovas.
– Kodėl kol kas tik keturios NATO šalys panoro dalyvauti Energetinio saugumo centro veikloje?
– Per porą mėnesių prisijungs dar Estija ir Prancūzija, kitąmet – amerikiečiai. Norvegija ir Didžioji Britanija planuoja dalyvauti centro veikloje siųsdama ekspertus konkretiems projektams.
Nereikėtų stebėtis, kad ne visas Aljanso šalis domina energetinio saugumo tema.
Vienoms NATO narėms tai nėra itin svarbi problema, kitoms gal atrodo, kad energetinis saugumas turėtų būti ne NATO, o atskirų valstybių rūpestis.
– Tačiau energetinis saugumas turėtų ne ką mažiau rūpėti ir kaimyninei Lenkijai. Kodėl tarp centro steigėjų nėra lenkų?
– Nepamirškime, kokie dabar Lietuvos ir Lenkijos santykiai.
Matyt, tai turėjo įtakos, kodėl lenkai dar nedalyvauja šio centro veikloje. Bet, manau, vėliau ir jie prisidės prie centro veiklos.
Lenkija pati kuria NATO karo policijos kompetencijos centrą. Neabejotinai lenkai kvies prisidėti ir mūsų šalį. Tada bus galima pakartoti siūlymą jiems įsitraukti ir į mūsų centro veiklą.
– Ar reali šio centro nauda bus verta jam išlaikyti skiriamų išlaidų?
– Jei kas nors tikisi, kad centras rūpinsis, kaip atpiginti Lietuvai dujas, šildymą, bus nuviltas. Tokios naudos būtų naivu tikėtis. Lietuva turi prisidėti prie NATO galių, būti ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja.
Bet mūsų šaliai bus ir konkrečios naudos. Centras atkreips NATO vadovybės dėmesį į energetinio saugumo klausimus ir galės skatinti Lietuvai naudingus sprendimus, Aljanso politikos pokyčius. Ir ne tik energetinio saugumo srityje.
Lietuva skatins visam NATO svarbių gebėjimų kūrimą. O tai stiprins mūsų šalies balsą Aljanse. Manau, kad politinio svorio didinimas vertas ne itin didelių centro išlaidų.
Be to, centras rūpinsis energetiniu kariuomenės efektyvumu, o Lietuva, turinti gerų energetikos specialistų, galės geriau panaudoti jų gebėjimus. Tai duos ir praktinės naudos šalies mokslui, net pramonei.
– Ką konkrečiai veiks šis centras?
– Numatytos trys veiklos kryptys: karybos energetinės inovacijos, energetinė infrastruktūros apsauga ir tarptautinis bendradarbiavimas energetikos klausimais. Centras tirs energetinio saugumo problemas ir siūlys, kaip jas spręsti.
Taip pat bus rengiami NATO kariškių mokymai jiems pristatant energetikos inovacijų karyboje galimybes. Kursai vyks Vilniuje. Be to, NATO kompetencijos centrai rūpinasi, kad į karines pratybas būtų įtraukti ir jų kuruojamos saugumo srities dalykai.
Pavyzdžiui, estai rengia pratybų scenarijus, kaip elgtis, jeigu per karinę operaciją pažeidžiamos kibernetinių ryšių linijos. Lietuva siūlys įtraukti energetinio saugumo klausimus.