Valstybės turto fondo nuomone, reikėtų perduoti fondo žinion ir privatizuoti sovietmečiu šalia rūmų atsiradusį ir dvaro sodybos ansamblį subjaurojusį stambių tūrių silikatinį priestatą, kuriame veikia Klaipėdos kolegijos mokomasis korpusas.
Kretingos muziejus ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, prašydamas nugriauti šį svetimkūnį, nes jis užstoja landšaftinio stiliaus parko dalį, visiškai nesiderina su dvaro rūmų aplinka. Kreiptasi ir į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, kuris pavedė Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijoms bei Kultūros paveldo departamentui išnagrinėti problemą ir priimti sprendimą. Buvo nutarta minimą statinį perduoti Kretingos rajono savivaldybės nuosavybėn Kretingos muziejaus reikmėms, o vėliau nugriauti. Priestato klausimą apsvarsčiusi Kretingos rajono savivaldybės taryba sutiko jį perimti.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė teigia, jog visos suinteresuotos institucijos privalo užtikrinti, kad Kretingos dvaro sodyboje neliktų sovietmečiu statytų statinių, darkančių jos aplinką: „Juk dar 1992 m. balandžio 7 d. Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad visuose nuosavybės teisių atkūrimo, privatizavimo ir žemės reformos etapuose buvusios dvarų sodybos traktuojamos kaip istoriškai susiformavę kompleksai, kurių vientisumas sudaro jų kultūrinę vertę. Šiuo nutarimu Kretingos dvaro sodyba įtraukta į neprivatizuojamų buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų sąrašą“.
Savo nuomonę dėl Valstybės turto fondo ketinimo privatizuoti dvaro sodybos svetimkūnį išreiškė ir Valstybinė kultūros paveldo komisija. Pasak jos pirmininkės Gražinos Drėmaitės, komisija vienareikšmiškai pasisako už Kretingos rajono savivaldybės bei Kretingos muziejaus pastangas perduoti sovietinį priestatą savivaldybei, vėliau jį nugriaunant: „Šiuo atveju turi būti siekiama realizuoti valstybinius interesus, o ne tenkinti siaurus žinybinius norus“.
