Lenkijos vadovo nuomone, reikia siekti, kad naudos gautų abi
pusės.
„Lenkijos ir Lietuvos valstybių pasirašytoje 1994 metų
sutartyje Lietuva yra įsipareigojusi, be kita ko, įvesti lenkišką
pavardžių rašybą. Esu realistas – savaime tai neįvyks. Turime
būti tvirti“, - interviu savaitraščiui „Wprost“ sakė
B. Komorowskis.
„Sunku pamiršti tai, kad dvi dienos iki Smolenske įvykusios
lėktuvo katastrofos Lenkijos prezidentui buvo parodyta didelė
nepagarba. Buvo pažadėta, kad jo vizitas į Vilnių paskatins
Lietuvos valstybę įvykdyti sutarties sąlygas. Tačiau paaiškėjo,
kad kaip tik tuo metu, prasidedant vizitui, Lietuvos Seimas atmetė
siūlytą lenkiškų pavardžių rašybos lenkiškais rašmenimis
įstatymą. Mano siūlymas? Būtina organizuoti politinius paketus,
siekiant, kad abi pusės gautų naudos“, - kalbėjo prezidentas.
Paklaustas, ar Lenkija gali atsisakyti dalyvauti NATO oro
policijos misijoje Baltijos šalyse, Lenkijos prezidentas atsakė
neigiamai: “Ne. Priešingai, aš kaip tik visokeriopai skatinu
Lenkijos dalyvavimą šioje misijoje. Nederėtų tautinės mažumos
problemų perkelti į NATO saugumo politiką“.
Lietuvos Seimas 2010 metais atmetė Vyriausybės siūlymą leisti
vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo
rašmenimis jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo lenkų
bendruomenė ir Lenkijos politikai.
Seimas sprendimą priėmė tą pačią dieną, kai Lietuvoje
lankėsi tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis.
Po kelių dienų jis žuvo aviakastrofoje Smolenske.
Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio
bendradarbiavimo sutartyje abi šalys įsipareigojo leisti tautinių
mažumų atstovams „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės
mažumos kalbos skambesį“, ir numatė, kad detalios pavardžių
rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje. Lietuva teigia,
kad ji visiškai laikosi sutarties nuostatų.