Parkas kompleksiškai pertvarkomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Bendrovė „Statybos ritmas“ atliko darbų už 10 mln.litų. Projekto autoriai - architektės Redos Marcinkevičienės projektavimo biuras bei bendrovė „Vieversys ir co“, kuriai vadovauja architektas Gintas Vieversys. R. Marcinkevičienė dirbo kartu su savo vyru architektu Algiu Marcinkevičiumi.
Poezijos parke buvo rekonstruoti vandentiekio, nuotekų bei lietaus kanalizacijos tinklai, apšvietimo sistema, iškirsti seni bei ligoti medžiai, pasodinta naujų.
Sutvarkius per parką tekančio Jevonio krantus, Šešupės pakrantę, atsivėrė anksčiau krūmokšnių slėptas vaizdas.
Takai buvo iškloti klinkerio trinkelėmis, upelio krantai - iš rekonstruojamos Vytauto gatvės atvežtais prieškario Lietuvos laikų grindinio akmenimis.
Parkas pasipuošė plastiškų formų suolais, moderniu ir ekonomišku apšvietimu, želdynais.
Poilsio zonoje atsirado spalvinga vaikų žaidimo aikštelė, amfiteatras kameriniams renginiams, trys fontanai.
Upelio žiotyse įrengti laiptai iš natūralaus akmens. Ant jų sėdint malonu grožėtis upe ar žvejoti.
Architektai paliko visus tiltelius, tik juos rekonstravo.
Karštomis šios vasaros dienomis Poezijos parke nuolat gausu lankytojų: iš žemės trykštančiuose fontanuose šėlioja vaikai, medžių pavėsyje stovinčius suoliukus „okupuoja“ porelės, atgaivą randa senjorai.
Šiaip pagyrų neskubantys žarstyti marijampoliečiai apie atgimusį Poezijos parką vienu balsu tvirtina: „Puikus darbas. Pagaliau sulaukėme grožio. Ir patiems smagu čia ateiti, ir svečią nebe gėda atsivesti“.
