Kai kurie kauniečiai spėjo pamiršti iš čiaupo bėgančio vandens skonį. Jie džiaugiasi atradę galimybę mėgautis gaiviu ir tyru šaltinių vandeniu, už kurį nereikia mokėti nė cento.
Populiariausi trys Kleboniškio šaltiniai, trykštantys visai netoli greitkelio Kaunas–Vilnius. Jie vienas nuo kito nutolę vos per keliasdešimt metrų. Prie šių versmių žmonių netrūksta nuo ankstaus ryto. Savaitgaliais net susidaro laukiančiųjų eilės.
„Šis šaltinis teka iš žemės gelmių, todėl yra gerokai sveikesnis ir skanesnis už tą, kurį žmonės geria iš vandentiekio. Šaltinio vandenį įpratau ne tik maistui naudoti, bet ir galvai trinkti bei gėlėms laistyti“, – tikino prie Kleboniškio šaltinio su keliais penkių litrų plastikiniais indais sutikta pensininkė Irena Jurgelionienė iš Žaliakalnio.
Kartu su ja automobiliu atvykusi gerokai jaunesnė moteris neslėpė, kad šaltinio vandens atvažiavusi daržo gėrybėms konservuoti.
„Pernai šiuo vandeniu pabandžiau užpilti agurkus ir pomidorus. Pastebėjau, kad daržovės buvo skanesnės ir geriau išsilaikė per žiemą“, – pasakojo kaunietė.
Moterys tvirtino šaltinio vandens prisipilti atvažiuojančios jau daugybę metų du tris kartus per savaitę.
Čia jos dažniausiai mato tuos pačius veidus. Daugelis žmonių tiki, kad šaltinio vanduo turi stebuklingų galių ir gydo ligas.
Iš Aleksoto šlaitų taip pat veržiasi ne vienas gėlo vandens šaltinis, tačiau vietos gyventojai geriausiai žino versmę, kuri dar XIX amžiuje statant Kauno tvirtovę buvo apmūryta raudonomis plytomis.
Žmonės neseniai prie šio šaltinio pritvirtino metalinį puodelį, iš kurio atsigerti gali kiekvienas praeivis.
„Vandenį iš šio šaltinio geriu nuo pat vaikystės. Jis labai skanus ir gaivus. Svarbiausia, kad net žiemą neužšąla“, – tvirtino aleksotiškis Algirdas Guiga.
Iš žemės besiveržiančio šaltinio vandeniu gaivinasi ir daugelis Šančių gyventojų. Žmonių neišgąsdino pernai rudenį pasklidusios kalbos, kad ši vieta smarkiai užteršta nitratais.
„Kas gali būti švariau už šaltinį? Netikiu, kad teršalai patenka giliai po žeme. Tuomet vandentiekio vanduo turėtų būti dar labiau užterštas. Visi čia pilasi ir mes atėjome“, – prie Šančių šaltinio svarstė dvi garbaus amžiaus Prancūzų gatvės gyventojos.
