Meškiukų desanto veidrodis

Švedijos viešųjų ryšių ir reklamos agentūra „Studio Total” bei jos pliušiniai meškiukai apnuogino ne tik diktatoriaus A.Lukašenkos Baltarusijoje sukurtą kreivų veidrodžių karalystę.

Daugiau nuotraukų (1)

Marius Laurinavičius

Aug 13, 2012, 6:01 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 10:04 AM

Kad ir kaip būtų gaila, švedų meškiukų desantas lyg ant delno iškėlė ir Lietuvos ydas.

Ką galima pasakyti apie valstybę, kuriai turėtų rūpėti ne tik savo pačios, bet ir NATO oro erdvės apsauga, jei jos krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė vis dar bando aiškinti, kad šalies oro erdvė nebuvo pažeista?

Kariuomenės vado atstovas S.Povilionis dar liepos 5-ąją pripažino, kad kariškiai liepos 4-ąją oro erdvės pažeidimą yra užfiksavę. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Šumskas praėjusią savaitę taip pat viešai paskelbė, kad švedai daugiau kaip prieš mėnesį iš Lietuvos be jokių leidimų buvo nuskridę į Baltarusiją ir grįžo atgal.

Net A.Lukašenka nebeslepia, kad visa jo diktatūros galybė buvo pristatyta pasaulio pajuokai – žodžio laisvės ir demokratijos reikalavusius meškiukus mėtęs lėktuvas iš Lietuvos į Baltarusiją buvo įskridęs.

Nenuostabu, kad A.Lukašenka svaidosi žaibais. Jo šalyje lekia kaltų pareigūnų galvos, o į Lietuvą skrieja grasinimai. Esą mūsų šaliai, diktatoriaus teigimu, suteikusiai savo teritoriją Baltarusijos sienos pažeidėjams, „maža nepasirodys”.

Šių grasinimų sureikšminti tikrai neverta. Palikime A.Lukašenkai ir jo bėdas. Skubėti tenkinti diktatoriaus teisinės pagalbos prašymų tikrai neverta – A.Bialiackio istorijos užteks ilgam.

Tačiau tikrai nuostabu, kad pati Lietuva tarsi tik dabar prabudo. Galima net įtarti, kad jei ne A.Lukašenkos sukelta isterija, pliušinių meškiukų istoriją Lietuvos valdžia būtų linkusi iš viso pamiršti.

O juk ne tik mūsų šalies, bet ir NATO oro erdvės pažeidimas (grįždamas lėktuvas pažeidė būtent ją) tikrai nėra smulkmena. Ir visai nesvarbu, kad pažeidėjai vykdė galbūt net kilniai atrodančią misiją dar kartą atkreipti dėmesį į padėtį Baltarusijoje.

Todėl, regis, būtų natūralu tikėtis, kad po daugiau nei mėnesio nuo incidento krašto apsaugos ministrė visuomenei jau pristatinėtų atlikto tyrimo rezultatus ir aiškintų, kas padaryta, jog oro erdvė būtų saugoma patikimiau.

Juk švedai išgąsdino ne vien A.Lukašenką. Jie parodė puikų pavyzdį ir bet kokiems provokatoriams, o gal net potencialiems teroristams, kaip galima pasinaudoti mūsų šalies oro erdvės apsaugos spragomis.

Galbūt grėsmė tiktai teorinė, bet ji egzistuoja. Tačiau, regis, šalies krašto apsaugos ministrei ji nė kiek nerūpi. R.Juknevičienei svarbiau įrodyti, kad juoda yra balta: „Šalies oro erdvė nebuvo pažeista.”

Tačiau jei kalbame apie meškiukų apnuogintas Lietuvos ydas, dėmesio yra verta ne vien R.Juknevičienės pozicija. Civilinės aviacijos administracijos veiksmai ne mažiau keisti.

Tiesa, jos direktoriaus pavaduotoją A.Šumską verta pagirti bent už tai, kad klaidinti visuomenės jis nesiryžo ir pripažino, kad nelegalus skrydis buvo.

Tačiau kaip suprasti pareigūną, kuris praėjus daugiau negu mėnesiui po incidento teigia, kad jo tarnyba vis dar svarsto, ar pradėti administracinę bylą? Esą byla gali baigtis be rezultatų, nes pažeidėjai – užsienio šalies piliečiai, o visoms procedūroms numatyti vos pusės metų terminai.

Ar A.Šumskas tokiais pareiškimais stengiasi pakviesti visus užsieniečius Lietuvos oro erdvėje daryti ką nori?

Bent jau man atrodo, kad teisinėje valstybėje pareigūnas neturėtų svarstyti, ar dėl pažeidimo vertėtų pradėti tyrimą. O po daugiau kaip mėnesio nuo incidento natūralu būtų išgirsti apie jau atliktus veiksmus – galbūt net Švedijoje su šios šalies pagalba.

Tačiau čia – Lietuva. Čia net Seimo nariams labiau rūpi, kaip reaguoti į A.Lukašenkos grasinimus, o ne kaip spręsti akivaizdžiai pademonstruotas mūsų šalies problemas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.