„Šiandien sakome: teisingumas – žmonėms, laisvė – verslui, o žulikai turi sėdėti kalėjime”, – pašalintas prezidentas, partijos „Tvarka ir teisingumas” pirmininkas Rolandas Paksas mėgsta švaistytis skambiais lozungais.
Jau tapo įprasta, kai politikai, kitų akyse pastebėję šapelį, savose nemato rąsto.
Neseniai per „tvarkiečių” sąskrydį Ariogaloje R.Paksas liaupsino partijos lopšį – Raseinių skyrių. Bet jo žodžiai apie „laisvę verslui” ir „žulikų” persekiojimą itin tiktų ir pačiai „tvarkiečio” Remigijaus Ačo vadovaujamai Raseinių rajono savivaldybei.
Pastaruoju metu ji ne tik iškrėtė kiaulystę vietos verslininkams. Organizuodama mokinių maitinimą smarkokai prasilenkė su teisingumu, pataikaudama vienam viešojo konkurso dalyvių.
Mažieji – už borto
Kuo bus maitinami mūsų vaikai? Tai – klausimas, kuris neduoda ramybės tėvams, rengiantiems naujiems mokslo metams atžalas į keturiolika Raseinių rajone esančių mokyklų.
O nerimauti yra dėl ko. Rajono savivaldybė, dar balandį paskelbusi atvirąjį konkursą mokinių maitinimo paslaugoms pirkti, viską apvertė aukštyn kojomis.
Rajono meras R.Ačas pats sudarė viešųjų pirkimų komisiją šiam konkursui surengti.
O ji taip sukūrė konkurso sąlygas, kad už borto liko šešios iki šiol rajono vaikus maitinusios individualios įmonės. Kiekviena jų maistą ruošė tam tikroje rajono zonoje esančioms mokykloms.
Konkurso sąlygos buvo griežtos. Bet kelią maitintojams užkirto ne kokybės reikalavimai, o sąlyga, kad konkurso dalyvės turi nemokamai pamaitinti iškart 1800 vaikų. Tiek jų, socialiai remtinų, yra visame Raseinių rajone.
Vargingai gyvenančių vaikų maistui pinigų skiria valstybė bei savivaldybės.
Ir iki šiol vienam socialiai remtinam Raseinių rajono vaikui pietus įmonės turėdavo išvirti už 4,5 lito, pusryčius – už 1,3 lito. Dar 1,15 lito savivaldybė už maisto paruošimą atseikėdavo iš savo kišenės.
„Perkrimsti tokį reikalavimą – pamaitinti visus 1800 vaikų – ne smulkių įmonių jėgoms”, – patikino iki šiol moksleiviams maistą tiekusios individualios įmonės savininkas Kęstutis Griškus.
Taip savivaldybė mažąsias įmones nustūmė nuo kelio. Todėl konkurse konkurencija smarkiai sumažėjo. Ir paraiškas jam pateikė tik dvi didžiosios, specializuotas maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės – „Smulkus urmas” ir „Kretingos maistas”.
Nuomonė staiga pasikeitė
Gal smulkiųjų įmonių nuoskaudos būtų gerokai menkesnės, jei tos griežtosios konkurso sąlygos – būtinybė pateikti tiekėjo kvalifikaciją atitinkančius dokumentus, taip pat visus valgiaraščius, technologines korteles bei maitinimo aprašą ir būtų išlikusios.
Mat konkurso dalyviai turėjo pateikti valgiaraščius, parengtus pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) technines specifikacijas.
Jos numato itin griežtus kokybės reikalavimus, kurie garantuoja kokybišką vaikų maitinimą.
Minėtas centras nurodo ne tik tai, iš kokių produktų turi būti ruošiamas kiekvienas patiekalas, bet ir kokia turi būti jų kokybė. Pavyzdžiui, iš kokios mėsos turi būti ruošiamas guliašas, iš kokio riebumo varškės – varškėčiai, kokia grietinė ant jų turi būti pilama ir kt.
Bet gegužę atplėšusi vokus su kokybės pasiūlymais, o rugpjūčio 1-ąją – ir su kainos pasiūlymais Raseinių rajono savivaldybė staiga persigalvojo. Ir nusprendė, jog griežtosios konkurso sąlygos jau nebegalioja.
Leido laimėti tik saviems?
Būtų neįtikėtina, kad be mero žinios rajonų savivaldybėse galėtų įvykti bent vienas viešasis konkursas.
R.Ačo vadovaujama savivaldybė, rengdama vaikų maitinimo konkursą, paklojo minkštą kilimą tik vienai įmonei, sudarydama jai išskirtines sąlygas.
Raseinių mero patvirtinta komisija „Smulkaus urmo” pasiūlymams surašė aukščiausius balus ir paskelbė šią įmonę laimėtoja.
Nors jos pasiūlymas neatitiko SMLPC keliamų reikalavimų.
Komisijos nariai apsimetė nieko neišmaną apie produktų maistinę ir energinę vertę.
Jautienos kumpis ir jautienos mentė jiems – tas pat. Tarsi niekada nebūtų suleidę dantų į produktus, pagamintus iš šios skirtingos mėsos.
Jiems nesvarbu, kad 5 tūkstančiai rajono mokinių valgytų guliašą iš ne tokios maistingos, todėl pigesnės mėsos. Užtat konkursą laimėjusi įmonė „Smulkus urmas” galėtų pasipelnyti vaikų sąskaita.
Mat su savivaldybės leidimu mokiniams maistas būtų tiekiamas ignoruojant SMLPC reikalavimus.
Ir tai sudarytų galimybę konkursą laimėjusiai bendrovei sutaupyti apie trečdalį skurdžiau gyvenantiems vaikams pamaitinti skiriamų valstybės pinigų.
Pavyzdžiui, SMLPC reikalauja, kad guliašas būtų ruošiamas iš jautienos kumpio, o „Smulkus urmas” pasiūlė jį gaminti iš pigesnės mėsos – jautienos mentės.
Kitų patiekalų sudėtis taip pat neaiški, nes nenurodoma, iš kokio riebumo pieno produktų jie bus ruošiami. Nors tai padaryti svarbu, nes produktai turi atitikti nurodomą energinę vertę, o kartu – ir kaloringumą.
11 metų ir vyresniems vaikams turi būti tiekiami ir pusryčiai.
Tačiau konkurso organizatoriai pro pirštus praleido tai, kad „Smulkus urmas” nepateikė jų valgiaraščio.
Ši bendrovė nenurodė, kuo būtų maitinami minėto amžiaus vaikai, kurie kitąmet ilsėsis vasaros stovyklose.
Jau svarsto bylinėtis
„Laikytis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro reikalavimų – labai sunku. Bet jie tam ir sukurti, kad visi vaikams ruošiami patiekalai būtų kokybiški, o maitinimą organizuojanti bendrovė turėtų mažiau galimybių taupyti”, – sakė „Kretingos maisto” generalinis direktorius Irmantas Norkus.
Jo teigimu, įmonei tenka dažnai susidurti su situacija, kai konkurentai bando pasiūlyti nepagrįstai mažas kainas ir taip laimėti konkursą visai negalvodami apie maisto, kuriuo bus maitinami vaikai, kokybę.
Smulkiosios įmonės, iki šiol maitinusios Raseinių rajono vaikus, nenori lyg niekur nieko praryti savivaldybės pakištos karčios piliulės. Jos svarsto galimybę teisybės ieškoti teismuose.
„Mes, šešios įmonės, turime su savivaldybe prieš porą metų sudarytas sutartis, kad vaikus maitinsime iki 2014-ųjų rugsėjo. Sutartys juk nenutrauktos”, – sakė K.Griškus.
Jo teigimu, savivaldybė gavo pylos, kad 2010-aisiais pratęsė sutartis nepaskelbusi konkurso. „Tačiau tai buvo savivaldybės, o ne mūsų problema”, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot K.Griškaus, kokybės reikalavimai individualioms įmonėms buvo įkertami. Su SMLPC jos suderindavo valgiaraščius ir jų laikantis mokiniai buvo maitinami.
„Tačiau juk viską nuo šaukšto teko pradėti. Pasirašę sutartis su savivaldybe investavome. Pirkome įrangos, darėme remontą, kad iki 2014 metų rudens galėtume mokinukams tiekti maistą. O dabar likome ant ledo”, – sakė K.Griškus.
Remigijus Ačas, Raseinių rajono meras
„Jau geri metai, kai negalime baigti konkurso pirkti mokinių maitinimo paslaugas. Mat jį nuolat stabdo skundai.
Prieš metus Konkurencijos taryba savivaldybę įpareigojo nutraukti sutartis su moksleivius maitinančiomis įmonėmis ir paskelbti konkursą. Tai ir darėme, tačiau nesėkmingai. Ir pastarasis konkursas buvo skelbiamas pakartotinai.
Kai teko vertinti tiekėjų pasiūlymus – vilniškių ir kretingiškių, komisijos nariai net nežinojo įmonių pavadinimų.
„Smulkus urmas” pripažintas nugalėtoju. Bet dar nežinia, ar teismas neskirs laikinųjų apsaugos priemonių ir ar sutartis bus pasirašyta.
Suinteresuotumas laimėti konkursą – didelis.
Nesvarbu, kam tai pavyktų, visada būna nepatenkintų ir pralaimėjusieji skundžia konkursą. Įmonės kaunasi. O mažoms, kad ir kokios srities jos būtų, apskritai sunku viešuosiuose konkursuose atsilaikyti prieš didžiąsias.
Kita vertus, prieš savaitę gavau Konkurencijos tarybos raštą. Jame priekaištaujama, kad vis dar nevykdome jos sprendimo.”
