„Mano nuomone, mėnesio laukimas parodo, kad buvo sprendžiama, kaip pasinaudoti šiuo incidentu sau naudinga linkme“, – sakė konservatorių partijai priklausantis politikas.
Jis nenurodė, kokių tikslų ir kokiais būdais A. Lukašenkos valdžia siekia naudodamasi „meškiukais“, nes tai bus svarstoma jo komiteto posėdyje kitą savaitę.
„Manau, iš kiekvieno incidento galima išspausti tam tikrų aspektų užsienio politikos klausimuose, santykiuose su kitomis valstybėmis, gal užsiimant šantažu, kalbant apie ekonominius santykius.
Yra daug klausimų, į kuriuos politikai turi stengtis atsakyti nekalbėdami apie patį aktą, kuris tapo pretekstu šiuos klausimus kelti“, – svarstė A. Anušauskas.
Liepos 4 dieną du Švedijos viešųjų ryšių specialistai nedideliu lėktuvu pakilo iš Pociūnų oro uosto, įskrido į Baltarusiją, kur išmetė keliasdešimt meškiukų su užrašais apie laisvę, ir sugrįžo atgal. Taip jie norėjo atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.
Tiek Lietuva, tiek Baltarusija iš pradžių neigė, kad toks skrydis įvyko. Tik liepos 29 dieną A. Lukašenka dėl šio skrydžio atleido iš pareigų pasienio apsaugos ir priešlėktuvinės gynybos vadovus.
Praėjusią savaitę A. Lukašenka grasino ir Lietuvai.
„Ir Lietuvoje tegul nesėdi kaip pelės po šluota. Jie privalo mums atsakyti, kodėl leido naudotis savo teritorija, kad būtų pažeista siena. Jau kam kam, bet Lietuvai per mažai nepasirodys“, – sakė A. Lukašenka.
Maždaug trečdalis Klaipėdos uosto krovinių susiję su Baltarusija. Šiuos krovinius Baltarusija gali nukreipti į kitus uostus.
Civilinės aviacijos administracija praėjusią savaitę patvirtino įtarianti, kad lėktuvas išties skrido į Baltarusiją. Lėktuvą radarai sekė iki Baltarusijos sienos, kur jis dingo, o po pusantros valandos jis vėl pasirodė ir grįžo į oro uostą.
Administracijos vadovo pavaduotojas Alvydas Šumskas patvirtino, jog dėl to svarstoma pateikti administracinius kaltinimus, mat lėktuvas skrido į kitą šalį nepateikęs skrydžio plano.
Tuo tarpu kariuomenė toliau sako neketinanti tirti skrydžio. Mat jos radarai neužfiksavo momento, kai lėktuvas kirto valstybės sieną.
„Tai, kad mūsų radarai neužfiksavo sienos kirtimo, žinoma, nereiškia, kad lėktuvas nebuvo Baltarusijos teritorijoje. Tačiau aš neturiu objektyvių tai įrodančių duomenų, o interpretacijos ir komentarai iš Baltarusijos man neįdomūs“, – „Verslo žinioms“ sakė laikinai einantis Lietuvos kariuomenės vado pareigas Karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis.
Pastaruoju metu atšalo santykiai tarp Baltarusijos ir Švedijos. Baltarusija, reikalaujanti ištirti skrydį, uždarė ambasadą Stokholme.
Asociacijos „Infobalt“ prezidentas Vytautas Vitkauskas lrytas.lt sakė, kad yra 100 proc. įsitikinęs: iš Lietuvos į Baltarusijos teritoriją su „meškiukų desantu“ įskridę Švedijos pilotai turėjo garantijas, kad nebus numušti.
Kitaip neįmanoma paaiškinti tokio rizikingo jų poelgio. Visiška nesąmone jis vadina ir Lietuvos institucijų išsisukinėjimą, kad lėktuvas galėjo kirsti sieną nepastebėtas. Pasak V. Vitkausko, čia gali slypėti valstybės ir didelės verslo grupuotės, nesuinteresuotos gerais Lietuvos ir Baltarusijos santykiais ir lietuviško verslo sėkme.
A. Anušauskas lrytas.lt sakė neturintis žinių, kad „meškiukų skrydis“ galėjo būti taip suderintas.
„Skrydis turėjo savo tikslus, matyt, juos ir pasiekė. Tai susiję tam tikra forma protesto, kuris pareikštas dėl žmogaus teisių, laisvių“, – sakė jis.