Ar kitą Žolinės šventę Lietuva minės su įteisintomis kanapėmis?

Vasarą eglelė, žiemą – karvelė. Kas? Prieš pusę šimtmečio tokią mįslę išgirdęs lietuvis atsakymą būtų išpyškinęs kaip mat. Dabar atsakymas jau seniai pamirštas, nes jis - apie nelegalų objektą.

Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

2012-08-16 08:32, atnaujinta 2018-03-17 08:43

Tradicinės Žolinės šventės metu galima prisiminti ne mažiau tradicinį lietuvišką augalą – sėjamąsias kanapes. Nors šis augalas dažnai pavadinamas „žole“, savo chemine sudėtimi jis gerokai skiriasi nuo medicininės kanapės, kuri yra naudojama svaiginimuisi.

Sėjamoji kanapė yra skirta audinių, aliejaus, maisto ir net automobilių dalių gamybai. Tiesa, dėl Lietuvoje tebegaliojančio įstatymo, jau 14 metų kanapių auginimas mūsų šalyje yra uždraustas. Tačiau jos vis tiek auginamos tiek ūkiuose, tiek mokslinėse stotyse, o policija į pažeidėjus žiūri pro pirštus, nes žino – bausti juos draudžia Europos Sąjungos direktyvos.

Šį rudenį Seimas turi svarstyti įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų legalizuotas šių kanapių auginimas, jį patvirtinus kitais metais ūkininkai galės sėti kanapes nebijodami bausmių ir net gaudami išmokas iš ES.

Rūkymui netinka, maistui - puikiai

Žmonės, kurie Lietuvoje šiuo metu augina sėjamąsias kanapes, pripažino: kartais į juos kreipiasi, arba nakčia aplanko atsipalaiduoti linkęs jaunimas.

„Kartais mūsų prašo įsigyti medicininių kanapių, juoko forma. Jiems tiesiog atsakome, kad tai ne mūsų veiklos sritis. Lietuva dar nėra pribrendusi medicininių kanapių auginimui“ , - sakė Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Andrius Osadčis.

„Būta bandymų nusipjauti – gal pabandymui rūkyti – keletą stiebų iš mūsų pasėtų tyrimams laukelių, tačiau kadangi šiose kanapėse THC (tetrahidrakanabinolis - red.)  – to, ką vertina narkomanai – nėra pakankamai, tokių nukarpymų jau keletą metų nebepasitaiko“ , – pasakojo Upytės bandymų stoties mokslinė darbuotoja Elvyra Gruzdevienė.

Sėjamoji kanapė netinka rūkymui, tačiau alkį numalšinti gali. Iš jos galima gaminti aliejų, maisto papildus, o sėklas vartoti maistui. Taip pat yra išlikę nemažai tradicinių receptų su kanapių sėklomis.

„Dabartiniai žemaičiai neįsivaizduoja Kūčių stalo bei pasninko be spirgynės ar spirgučio – patiekalo iš linų ar kanapių sėklų su druska“ , – pasakojo E. Gruzdevienė. Taip pat ji prisiminė seną mįslę, kuri parodo, kad senovėje kanapės sėklos būdavo panaudojamos „pienui“ gaminti pasninko metu (kai negalima vartoti tikro pieno): „Vasarą eglelė, žiemą – karvelė“.

50 tūkstančių panaudojimo būdų

Kanapių gerbėjai žino per penkiasdešimt tūkstančių būdų, kaip galima panaudoti šį augalą, nuo maisto iki statybos pramonės.

Maisto papildai, dažai, kraikas ir statybinė medžiaga – viską galima išgauti iš skirtingų kanapės augalo dalių. Viena iš neįprasčiausių vietų, kur gali atsidurti kanapės pluoštas – automobilio kėbulas.

Išskirtinės tekstūros, lengvas ir tvirtas pluoštas gali būti naudojamas dalinai pakeičiant anglies pluoštą, tuo gerokai sumažinant aplinkos taršą automobilio gamybos metu. Kanapių pluoštą savo automobiliuose naudoja ir tokios žinomos įmonės kaip BMW ar „Lotus“. Kanapių pluoštas naudojamas kėbulo dalims, taip pat vidaus apdailos detalėms.

Gerai šilumą sulaikantys kanapių stiebai puikiai tinka namų statybai, sumaišius juos su moliu. Teigiama, kad tai netgi geresnė statybinė medžiaga, nei šiuo metu Lietuvoje tam reikalui naudojami šiaudai.

Išmokų gauti dar nepavyksta

Šiuo metu Lietuvoje vilnija apie 130 hektarų kanapių laukų. Ūkininkai iš kanapių sėklų spaudžia aliejų, kai kurie bando jas naudoti ir kaip žaliavą statyboms.

Kas laukia ūkininko, mūsų šalyje auginančio uždraustą augalą? „Mes patariame daryti taip – nusipirkti sėklų, ir jas pasodinus informuoti vietinius policijos atstovus, parodyti jiems sertifikatą ir viskas tvarkoje. Nes jei juos mėgintų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jau yra ES teismo išaiškinta, kad už šias kanapes bausti negalima“ , – kaip elgtis, kai vieni įstatymai už kanapes baudžia, o kiti išteisina, aiškino A. Osadčis.

Kanapes draudžiantys įstatymai labiausiai trukdo ne bausmėmis, o tuo, kad ūkininkams neina gauti ES išmokų už šių augalinių kultūrų auginimą, nes pagal ES įstatymus išmokas turi gauti tiek linų, tiek sėjamųjų kanapių augintojai. Kadangi Lietuvoje tokia veikla nelegali, tai ir išmokų už ją neskiriama, o pinigai grįžta į ES biudžetą.

Viską galėtų pakeisti rudenį priimtos pasiūlytos įstatymo pataisos, tačiau kanapių augintojai abejoja, ar taip tikrai įvyks. „Taip, yra pasiūlyta legalizuoti kanapių auginimą, bet labai sudėtinga prognozuoti Seimo narių balsavimą. Rudenį vyks rinkimai, ir populistai nė kiek nepanagrinėję, tiesiog balsuos taip, kaip atrodys paprasčiau, populiariau. Dauguma jų tiki tuo, kad kanapės yra tolygu narkotikams“ , – Seimo palankumu kanapėms abejojo A. Osadčis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Honest Insights in Sustainability Reporting