Tyrimas pradėtas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja Generalinė prokuratūra.
„Tyrimas pradėtas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir
tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo“, - teigiama
prokuratūros pranešime spaudai.
Tyrimas dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo pradėtas
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Jo metu bus tiriamas liepos 4
dienos skrydis, kai švedų viešųjų ryšių kompanijos atstovai
įskrido iš Lietuvos į Baltarusiją ir ten išmetė šimtus
pliušinių meškiukų su mažais parašiutais bei raginimais suteikti
žodžio laisvę, užtikrinti žmogaus teises.
BNS paklausus, kodėl tyrimas pradėtas praėjus daugiau nei
mėnesiui po incidento, Generalinė prokuratūra atsakė, kad šis
žingsnis žengtas iš atsakingų institucijų gavus reikalingus
duomenis.
„Ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėto Lietuvos Respublikos
valstybės sienos kirtimo pradėtas tuomet, kai Valstybės sienos
apsaugos tarnyba gavo reikiamą informaciją apie liepos 4 dienos
skrydį. Lietuvos civilinės aviacijos administracija šią
informaciją perdavė VSD, o departamentas – Generalinei
prokuratūrai, iš kurios informacija perduota Valstybės sienos
apsaugos tarnybai“, - teigiama atsakyme, kurį perdavė
prokuratūros atstovė Rūta Dirsienė.
Iš pradžių Baltarusijos pareigūnai neigė šį incidentą, bet
vėliau prezidentas Aliaksandras Lukašenka
atleido karinių oro pajėgų vadą ir pagrasino Lietuvai, be to,
Baltarusija išvarė Švedijos ambasadorių.
Baltarusija taip pat oficialiai kreipėsi į Lietuvos generalinę
prokuratūrą su teisinės pagalbos prašymu padėti ištirti
incidentą.
Prokuratūra ketvirtadienį atsisakė komentuoti, kaip bus
reaguojama į Baltarusijos prašymą.
„Šio klausimo Generalinė prokuratūra nekomentuoja, nes
teisinės pagalbos prašymai skirti valstybių atitinkamų tarnybų
tarpusavio susižinojimui ir pagalbai“, - BNS teigė R. Dirsienė.
Praėjusią savaitę VSAT Viešųjų ryšių skyriaus atstovas
Rokas Pukinskas BNS pasiteiravus, ar tarnyba planuoja atlikti kokius
nors veiksmus dėl galimo neteisėto sienos kirtimo, pabrėžė, jog
už oro erdvės apsaugą yra atsakingos Karinės oro pajėgos.
„Savo ruožtu aš jums galu pasakyti, kad už oro erdvės
kontrolę atsako karinės oro pajėgos. Mes neturime nei techninių
priemonių, nei tarp mūsų funkcijų yra oro erdvės stebėjimas.
Kreipkitės į Karines oro pajėgas“, - tuomet sakė R. Pukinskas.
„Mes neturime technikos, kuri stebėtų, vadinkime taip,
skraidančius objektus ore, kuri žinotų kursą, patvirtintų
koordinates, kryptį ir panašiai. Jūs ne pirmas domitės ir mes
šiuo atveju neturime ką pasakyti“, - tuomet tikino VSAT atstovas.
Dėl Švedijos diplomatų išsiuntimo, reaguojant į „meškiukų
desantą“, antradienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją
antradienį buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Vladimiras
Dražinas.
„Susitikimo metu pabrėžta, kad sprendimas dėl Švedijos
diplomatų išsiuntimo daro įtaką ne tik dvišaliams Švedijos ir
Baltarusijos, bet ir visos ES bei Baltarusijos santykiams“, -
pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Susidariusi situacija kitą savaitę bus aptarta ir Lietuvos
Seime. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis numatomas
rugpjūčio 21–22 dienomis.
Valstybės institucijų reakciją į incidentą anksčiau
sukritikavo opozicinių partijų atstovai. Ketvirtadienį dėl
„abejingos pozicijos“ valstybės vadovus sukritikavo valdančiojoje
koalicijoje esančios Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, Seimo
pirmininkės pavaduotojas Algis Čaplikas.
Pasak parlamentaro, už tai, kad sienos pažeidimas nebuvo
pastebėtas ir užkardytas, Lietuvos karinės oro pajėgos privalo
prisiimti atsakomybę.
„Švedijos viešųjų ryšių kompanija surengė meškiukų
akciją ir sėkmingai pagrūmojo A. Lukašenkai. Tuo tarpu mūsų
kariškiai ir politikai tik gūžčioja pečiais – tai nėra
adekvati reakcija. Kalbėkime apie tai, ką iš šios istorijos
laimėjo Lietuva? Tik galimai pablogintus užsienio politikos ir
verslo santykius su Baltarusija“, – sakė A. Čaplikas.