Tyrimas pradėtas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja Generalinė prokuratūra.
„Tyrimas pradėtas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo“, - teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Tyrimas dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo pradėtas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Jo metu bus tiriamas liepos 4 dienos skrydis, kai švedų viešųjų ryšių kompanijos atstovai įskrido iš Lietuvos į Baltarusiją ir ten išmetė šimtus pliušinių meškiukų su mažais parašiutais bei raginimais suteikti žodžio laisvę, užtikrinti žmogaus teises.
BNS paklausus, kodėl tyrimas pradėtas praėjus daugiau nei mėnesiui po incidento, Generalinė prokuratūra atsakė, kad šis žingsnis žengtas iš atsakingų institucijų gavus reikalingus duomenis.
„Ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pradėtas tuomet, kai Valstybės sienos apsaugos tarnyba gavo reikiamą informaciją apie liepos 4 dienos skrydį. Lietuvos civilinės aviacijos administracija šią informaciją perdavė VSD, o departamentas – Generalinei prokuratūrai, iš kurios informacija perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai“, - teigiama atsakyme, kurį perdavė prokuratūros atstovė Rūta Dirsienė.
Iš pradžių Baltarusijos pareigūnai neigė šį incidentą, bet vėliau prezidentas Aliaksandras Lukašenka atleido karinių oro pajėgų vadą ir pagrasino Lietuvai, be to, Baltarusija išvarė Švedijos ambasadorių.
Baltarusija taip pat oficialiai kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą su teisinės pagalbos prašymu padėti ištirti incidentą.
Prokuratūra ketvirtadienį atsisakė komentuoti, kaip bus reaguojama į Baltarusijos prašymą.
„Šio klausimo Generalinė prokuratūra nekomentuoja, nes teisinės pagalbos prašymai skirti valstybių atitinkamų tarnybų tarpusavio susižinojimui ir pagalbai“, - BNS teigė R. Dirsienė.
Praėjusią savaitę VSAT Viešųjų ryšių skyriaus atstovas Rokas Pukinskas BNS pasiteiravus, ar tarnyba planuoja atlikti kokius nors veiksmus dėl galimo neteisėto sienos kirtimo, pabrėžė, jog už oro erdvės apsaugą yra atsakingos Karinės oro pajėgos.
„Savo ruožtu aš jums galu pasakyti, kad už oro erdvės kontrolę atsako karinės oro pajėgos. Mes neturime nei techninių priemonių, nei tarp mūsų funkcijų yra oro erdvės stebėjimas. Kreipkitės į Karines oro pajėgas“, - tuomet sakė R. Pukinskas.
„Mes neturime technikos, kuri stebėtų, vadinkime taip, skraidančius objektus ore, kuri žinotų kursą, patvirtintų koordinates, kryptį ir panašiai. Jūs ne pirmas domitės ir mes šiuo atveju neturime ką pasakyti“, - tuomet tikino VSAT atstovas.
Dėl Švedijos diplomatų išsiuntimo, reaguojant į „meškiukų desantą“, antradienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją antradienį buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas.
„Susitikimo metu pabrėžta, kad sprendimas dėl Švedijos diplomatų išsiuntimo daro įtaką ne tik dvišaliams Švedijos ir Baltarusijos, bet ir visos ES bei Baltarusijos santykiams“, - pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Susidariusi situacija kitą savaitę bus aptarta ir Lietuvos Seime. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis numatomas rugpjūčio 21–22 dienomis.
Valstybės institucijų reakciją į incidentą anksčiau sukritikavo opozicinių partijų atstovai. Ketvirtadienį dėl „abejingos pozicijos“ valstybės vadovus sukritikavo valdančiojoje koalicijoje esančios Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, Seimo pirmininkės pavaduotojas Algis Čaplikas.
Pasak parlamentaro, už tai, kad sienos pažeidimas nebuvo pastebėtas ir užkardytas, Lietuvos karinės oro pajėgos privalo prisiimti atsakomybę.
„Švedijos viešųjų ryšių kompanija surengė meškiukų akciją ir sėkmingai pagrūmojo A. Lukašenkai. Tuo tarpu mūsų kariškiai ir politikai tik gūžčioja pečiais – tai nėra adekvati reakcija. Kalbėkime apie tai, ką iš šios istorijos laimėjo Lietuva? Tik galimai pablogintus užsienio politikos ir verslo santykius su Baltarusija“, – sakė A. Čaplikas.
