„Tarptautinės bendruomenės dėmesio stoka sudaro galimybes
nesaugių atominių elektrinių statyboms prie Europos Sąjungos sienų.
Todėl Europos Sąjunga turi rasti receptą, kaip paskatinti
kaimynines valstybes artimiau bendradarbiauti branduolinės saugos
klausimais. Galbūt viena iš priemonių - apsvarstyti elektros
energijos importo iš trečiųjų valstybių apribojimo galimybę, jeigu
kaimyninės valstybės nesilaikys tarptautinių branduolinės saugos
standartų“, - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad branduolinė sauga yra atskirų
valstybių sienas peržengiantis iššūkis, todėl klausimas dėl
Kaliningrado ir Baltarusijos jėgainių negali likti vien tik
Lietuvos dėmesio centre.
„Branduolinės saugos standartai negali būti amerikietiški,
europietiški, japoniški ar rusiški. Jie yra universalūs“, - sakė I.
Degutienė.
Seimo Pirmininkė įvardijo ir priežastis, dėl kurių Kaliningrado
srityje ir Baltarusijoje statomos atominės elektrinės gali pakenkti
viso regiono saugumui.
„Juk nei Rusija, nei Baltarusija nėra pateikusios būsimų
branduolinių jėgainių poveikio aplinkai vertinimo, o šiuo metu
vykstantį dvišalį Lietuvos susirašinėjimą su abiem valstybėmis dėl
poveikio aplinkai vertinimo ir tarptautinėse konvencijose numatytų
procedūrų laikymosi galima įvardinti kaip tuščią laiko gaišimą, nes
atsakymų negaunama. Dažnai taip pat nutylima, kad abi elektrines
stato Rusijos valstybinė kompanija „Rosatom“, kuri jose planuoja
įdiegti iki šiol praktikoje dar neišbandytus reaktorius“, - sakė I.
Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, tokie faktai turėtų kelti nerimą ne
tik Lietuvai, bet ir visoms regiono bei visos ES valstybėms.
„Taip pat nerimą kelia ir žinios, kad už Baltarusijos atominės
elektrinės saugą bus atsakinga Rusija, o „Rosatom“ prasitaria, kad
Baltarusijos atominei elektrinei garantiją suteiks vos dvejiem
metams - visai kaip šaldytuvui ar televizoriui“, - sakė I.
Degutienė.
Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad abi jėgaines numatoma
aušinti dviejų didžiausių Lietuvos upių vandeniu, kuris vėliau
įsilieja į Baltijos jūrą, kuria vėliau bus gabenamos ir
branduolinės atliekos ir kuri skalauja beveik visų NB8 valstybių
krantus.
„Kaliningrado atominę elektrinę yra numatyta aušinti
didžiausios Lietuvos upės Nemuno vandeniu, tačiau iki šiol nėra
pateikti skaičiavimai dėl rezervinio vandens kaupimo būdo ir jo
pakankamumo avarijos atveju. Taip pat ir būsima Baltarusijos
atominė elektrinė bus aušinama antros pagal dydį Lietuvos upės
Neries vandeniu, tačiau vis dar nėra aiškus šios elektrinės galimas
poveikis Neries upei, aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams tiek
normaliomis AE eksploatacijos sąlygomis, tiek įvykus didelio masto
avarijai“, - sakė I. Degutienė.
Kiekvieną rugpjūtį rengiamame tradicinio NB8 parlamentų vadovų
susitikime taip pat diskutuojama apie ekonomikos ir finansų krizės
įveikimo būdus, parlamentinę kontrolę, tarpparlamentinės Europos
Sąjungos bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos
konferencijos aktualijas, ES ir Baltarusijos santykius.