Beveik visuose portaluose pasirodžiusiame rašinyje ministrė išdėstė sudėtingo ir painaus Finansų ministerijos darbo ypatumus, sau būdingu arogantišku tonu paaiškino visiems nesusipratėliams iš kur atsiranda ir kur dingsta pinigai ir pažėrė pluoštą pamokymų.
Sužinojome kaip konstruojamas valstybės biudžetas, sužinojome kokie pagrindiniai pajamų šaltiniai ir kur gi visos tos mūsų pajamos sunaudojamos. Išgirdome apie valstybės skolas ir tų skolų priežastis, ir rūpesčius susijusius su tomis skolomis.
Puikus didaktinis rašinys, kurio gaires ministrė galėtų puikiai išnaudoti kurdama vaikų gimtadienių šou „Pats išmintingiausias ministras“ - jau šį rudenį, kai baigs savo didingai prieštaringą ministrės karjerą.
Finansų ministrė, siūlydama galvoti smegenimis, o ne skaičiais tiesiog akivaizdžiai įkrenta į savo pačios iškastą „žarijų duobę“. Kas, jei ne ji galvodama, kaip pati sako smegenimis, sumalė pastarųjų metų biudžetą – automatiškai, aritmetiškai dėliodama mokestinius skaičius, ignoruodama verslininkų ir ekonomikos specialistų rekomendacijas bei pastabas?
Ar ne jos kontora (vėlgi turbūt galvodama smegenimis) taip supainiojo verslo liudijimų, autorinių sutarčių ir individualios veiklos apmokestinimus - paskleisdama sumaištį, kurios paaiškinti kartais negali net VMI konsultantai? Ar ne ponios ministrės ir jos komandos sąžinę slegia stambių verslo struktūrų pasitraukimas iš Lietuvos, tuo pačiu prarandant šimtamilijonines mokesčių sumas. Naujausias pavyzdys - statybų bendrovės „Hanner“ pasitraukimas į Estiją.
Ar ne ponia ministrė pagarsėjo „kapeikiniu“ kryžiaus žygiu prieš turgaus prekeivius, tuo pačiu užmerkiant akis į viešųjų pirkimų monstro penėjimą niekiniais, iš esmės niekam nereikalingais milijoniniais valstybiniais užsakymais, kurie tarpsta tos pačios tyrosios ministrės jurisdikcijos darželyje?
Be abejonės ministrė skaičius pažįsta ir juos puikiai sugeba sudėti bei padauginti pagal įvairias instrukcijas. Tačiau būnant vienos svarbiausių valstybinių institucijų vadove - sauso skaičių dėliojimo (kad ir pavyzdingo) aiškiai per mažai. Šiuo atveju - turbūt būtinas niuansas yra išradingumas ir kūrybiškumas ir lankstumas ir diplomatiškumas ir pagaliau - žmoniškumas.
Taigi visam tam, suprantama, reikalingos smegenys. Pati ministrė, lyg ką negero įtardama - savo straipsnyje mini smegenis, kaip priemonę geriau skaičiuoti, bet turbūt smegenys nepakenktų ir kaip priemonė kūrybingai, o ne pagal lenteles ir instrukcijas dirbti atsakingą darbą.
Improvizuodamas jos padiktuotu stiliumi nesusilaikysiu nepastebėjęs, kad svarbiausia ministrės darbe turėtų būti Lietuvos žmonės. Jų gyvenimas ir gerovė, tačiau iki to „nusileisti“ garbiajai ministrei turbūt trūksta tiek moralinių, tiek fizinių pajėgumų.
