Pliušinių meškiukų paklaidinti

Atrodo, kad iš pradžių tiesiog šypseną kėlusi pliušinių meškiukų desanto Baltarusijoje istorija Lietuvoje skambės dar ilgai. Tuo garsiau, kuo pareigūnai labiau demonstruos, kad kairė nežino, ką daro dešinė.

Daugiau nuotraukų (1)

Marius Laurinavičius

Aug 19, 2012, 10:00 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 7:22 AM

Dar praėjusią savaitę Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Šumskas viešai abejojo, ar dėl švedų neteisėto skrydžio verta iškelti net administracinę bylą.

Tačiau šią savaitę, po pusantro mėnesio nuo įvykio, staiga atsibudo net Generalinė prokuratūra su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos pranešė pradėjusios ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto sienos kirtimo.

Lyg dar praėjusią savaitę VSAT atstovas R.Pukinskas nebūtų tikinęs, kad jo tarnyba dėl pliušinių meškiukų desanto nieko imtis neketina, nes už oro apsaugą yra atsakingos Karinės oro pajėgos.

Šių pajėgų vadas E. Mažeikis tada tiesiai šviesiai buvo pareiškęs, esą tik žiniasklaida perdėtai reaguoja į šią istoriją.

Iš Lietuvos pusės jis jokių problemų neregėjo, o Baltarusijos oro erdvę saugoti esą ne mūsų reikalas.

Galima prisiminti ir krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės tikinimus, kad „Lietuvos oro erdvė tikrai nebuvo pažeista”.

Tačiau premjeras A. Kubilius, regis, taip nemano. Vos grįžęs iš atostogų jis Žinių radijui pareiškė ne tik paprašęs informacijos iš visų institucijų.

Vyriausybės vadovas aiškino, kad ir reaguodama į Baltarusijos prašymą ištirti incidentą Lietuva turėtų elgtis pagal nustatytas teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo taisykles.

A.Kubilius tarsi nieko ypatinga nepasakė, tačiau bent jau pasiuntė esminį signalą: „Lietuva ketina elgtis pagal taisykles.”

Būtent tokia ir turėtų būti civilizuotos šalies atstovo reakcija į panašią istoriją, net jeigu dėl jos Lietuva ir pateko į dviprasmišką padėtį: „Tirsime, aiškinsimės ir elgsimės pagal taisykles.”

Bet pliušinių meškiukų istorija parodė, kad tai akivaizdu toli gražu ne visiems. Maža to, ji darkart priminė, kad Vilnius ir toliau neturi jokios aiškios politikos Minsko atžvilgiu.

Juk jeigu Lietuva santykius su Baltarusija visuomet grįstų kokia nors aiškia politika, būtų buvę visiškai aišku, kaip sureaguoti ir dabar.

Pirmoji galima pozicija – radikali. Jei Lietuvos tikslas – visomis priemonėmis kovoti prieš A.Lukašenką ir ji pasiryžusi tęsti šią kovą bet kokia kaina, galima visiškai neatsiriboti nuo ne tik Baltarusijoje, bet ir Lietuvoje teisės aktus pažeidusių švedų. Galima nerengti jokių tyrimų ar net tyliai remti pažeidėjus.

Iš pirmo žvilgsnio bent jau iki A.Kubiliaus pareiškimo oficialioji Lietuvos reakcija buvo būtent tokia.

Šį kartą nekalbėkime apie tai, ar toks elgesys naudingas Lietuvai. Pakalbėkime tik apie tai, ar jis nuoseklus. Juk būtent toks turėtų būti, jeigu Lietuva vis dėlto turi kokią nors politiką Baltarusijos atžvilgiu.

Jei Lietuvos pozicija būtų nuosekli, tuomet griežtos pozicijos mūsų šalis turėtų laikytis ir visais kitais santykių su A.Lukašenkos režimu atvejais – reikalauti griežčiausių sankcijų, visiškai nebendradarbiauti su diktatoriumi.

Visiems aišku, kad nieko panašaus Vilnius niekada nedarė ir neketina daryti.

Tai kodėl tada į pliušinių meškiukų akciją reaguojama taip, kad iš tiesų gali susidaryti įspūdis, lyg mūsų pareigūnai būtų švedų bendrininkai? Kaip galima sureaguoti kitaip?

Apie aktyvų bendradarbiavimą su A.Lukašenka tiriant šią istoriją nekalbėsiu. Kaip ir apie kai kurių pramonininkų raginimus kone viešai atgailauti ir atsiprašinėti diktatoriaus.

Nors tokia ne mažiau už pirmąją radikali pozicija irgi galima. Ir akivaizdu, kad ji net sulauktų dalies pritariančių mūsų šalyje.

Bet yra ir trečias kelias. Lietuva neturi lankstytis A.Lukašenkai, neturi pasiduoti jo grasinimams, neturi ir aktyviai bendradarbiauti su Minsku vykdydama tyrimą. A.Bialiackio istorija mūsų šaliai įteikė ypač svarų argumentą, kodėl neturime vykdyti net visų Baltarusijos teisinės pagalbos prašymų.

Tačiau nuo pat pradžių atsiriboti nuo teisiškai galbūt net nusikalstamos švedų provokacinės akcijos Lietuvai būtų buvę ne tik išmintinga, bet ir gana solidu bei naudinga.

Juk paskui pliušinių meškiukų herojus pažeidimų pėdsakas nusidriekė ir Lietuvoje. Todėl būtų visiškai natūralu, jog Lietuva imtųsi visų priemonių, kad švedai būtent už Lietuvoje padarytus pažeidimus būtų nubausti pagal mūsų šalies įstatymus.

Teisinė valstybė apskritai turėtų elgtis būtent taip. Ir užsienio politikos srityje toks elgesys taip pat būtų neabejotinai pasiteisinęs.

Viešai nuo pat pradžių deklaruotos pastangos ištirti švedų Lietuvoje padarytus pažeidimus būtų atėmę iš A.Lukašenkos bet kokį argumentą dėl šios provokacijos kaltinti ir mūsų šalį ar net laikyti ją meškiukų akcijos bendrininke. Juo labiau nebūtų pagrindo jokiems grasinimams ar ekonominiam šantažui.

Tačiau vietoj to viešumoje iki šiol girdime visiškai nesuderintus pareiškimus, pareigūnai painiojasi tarp savo pačių žodžių ir veiksmų.

Todėl lieka konstatuoti liūdną tiesą – teisinės valstybės pamatai Lietuvoje dar netvirti, o aiškios politikos Baltarusijos atžvilgiu ir toliau nėra.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.