Pats laikas pradėti žvejoti, kol dar šiltas vanduo, žuvys intensyviai maitinasi ir kimba. Jos nėra tokios alkanos ir kvailos kaip pavasarį ir taip lengvai jų jau nepagausi. Tai daro žvejybą dar įdomesnę. Tiesa, ir problemų, ir neatidėliotinų darbų vasaros pabaigoje jau atsiranda.
Ištirpusio vandenyje deguonies trūkumas
Jei tvenkinys gausiai įžuvintas, žuvys šeriamos iki soties, anksti rytais reikėtų stebėti, ar joms netrūksta deguonies, nes tai įprastas reiškinys liepos pabaigoje ir visą rugpjūtį. Tam įtakos turi itin sušilęs ir sužydėjęs vanduo, jau trumpėjančios, apniukusios, ramios, nevėjuotos dienos. Jei laiku imsimės priemonių, galime išvengti bėdų. Jei tvenkinys nedidelis, reikia laiku pasirūpinti aeracija, tam tiks ir tinkamo galingumo kompresorius ar vandens siurblys, fontanas. Šių prietaisų prireiks ir vėliau, jei neišgaudysime visų žuvų prieš žiemą ir daug jų paliksime žiemoti.
Deguonies trūkumo požymiai: žuvys nesimaitina, kyla viršun, gaudo orą, „lipa“ į krantus. Tuomet nėra ko delsti. Galima pakalkinti tvenkinius, bet lazda turi du galus. Tvenkinio kalkinimas trumpam laikui sustabdo vandens žydėjimą, padidina ištirpusio deguonies kiekį, bet smarkiai pakyla pH, sunaikinama natūrali pašarinė bazė ar net vėliau neršiančių žuvų mailius. Todėl prieš kalkinant visada galima pasikonsultuoti su specialistais dėl konkretaus tvenkinio. Nustatyti ištirpusio vandenyje deguonies kiekiui labai pasitarnautų oksimetras, bet tai brangus prietaisas ir ne kiekvienam tvenkinio šeimininkui įperkamas, todėl geriau pasinaudoti akvariumininkų pamėgtais lašeliniais (kalorimetriniais – nustatoma pagal pasikeitusią spalvą) testais. Jie kur kas pigesni, už 20–30 Lt užteks atlikti keliasdešimt matavimų.
Aukšta vandens temperatūra
Ši problema vasarą itin aktuali auginant šaltavandenes žuvis (upėtakius, palijas) ne visai tam tinkamuose mėgėjiškuose tvenkinukuose. Jei trūksta ar visai nėra vandens pratekėjimo, o tvenkinyje kartu su upėtakiais auga ir karpinės žuvys, jos tikrai gali pradėti dusti, nes vandens temperatūra sparčiai kyla. Kaip žinoma, upėtakiams riba 20–23 0C, todėl planuojantiesiems dar tik kitais metais pabandyti auginti upėtakius dabar pats laikas pamatuoti vandens temperatūrą prie dugno, per pusę gylio ir per pusmetrį nuo paviršiaus, nustatyti savo tvenkinio temperatūros režimą, o duomenis užsirašyti. Pagal juos žuvininkas įvertins, ar įmanoma tokiame tvenkinyje auginti upėtakius (labai pasitarnautų ir ištirpusio deguonies matavimai).
Vandens žydėjimas
Žydintis vanduo – neišvengiama. Visada pravartu žinoti, kokie dumbliai – vienaląsčiai žalieji, siūliniai, melsvadumbliai ar kiti – užkariavo tvenkinį. Vienaląsčiais ir melsvadumbliais, pavyzdžiui, maitinasi plačiakakčiai. Taigi gal kitais metais verta daugiau ar didesnių jų įžuvinti? Siūliniais dumbliais iš žuvų niekas per daug nesidomi, tad jei tvenkinys nedidukas, o vanduo tebešiltas, juos reikėtų mažinti tiesiog mechaninėmis priemonėmis. Galima suorganizuoti atrakciją vaikams, tik, aišku, prižiūrint suaugusiesiems.
Jei tvenkinyje priaugo per daug pakrantės augalijos, ją irgi reikėtų šalinti. Nendres, švendres, viksvas galima išpjauti specialiu „pjautuvu“ – 40–50 cm dalgio gabalu, pritvirintu prie vamzdžio galo per vidurį. Stengiamasi pjauti kuo žemiau prie dugno ir, jei žuvims gresia uždusti, visa augalija išnešama į krantą, išdžiovinama, sudeginama arba kompostuojama. Išpjovus augaliją padidėja atviras vandens plotas, tvenkinys tampa atviresnis vėjui. Net ir lengvas vėjelis gali kelti bangeles, raibuliuoti paviršių, papildydamas deguonies kiekį vandenyje.
Krantų tvirtinimas
Daug žuvų mėgsta ieškoti maisto prie pat kranto, ypač karpiai. Ir jeigu žuvų daug ar nėra suformuota stipri velėna, jos dažnai pasikasa po krantais, kurie ardomi griūva ir gadina priekrantės pievutę. Dabar dar šiltas vanduo ir labai tinkamas laikas sutvirtinti krantus, jei tik to reikia.
Galima panaudoti įvairiausius būdus ir medžiagas: sukalti kuolus ir išpinti pinučiais, kaip apsaugant kopas nuo vėjo erozijos; išdėti akmenimis ar betono blokais; panaudoti tankų metalinį tvoros tinklą, bet jį reikėtų gerokai įgilinti, kad žuvys nepakliūtų į „kišenes“ – spąstus. Jei tvenkinio krantai visai pliki, vis dėlto reikėtų juos saikingai apželdinti. Tiks dauguma mūsų krašto augalų. Gal tik nendrių nereikėtų įveisti. Jos gana greitai plinta, „lipa“ ir į krantus, drėgnesnes vietas, tampa piktžolėmis ir paskui jas sunku išnaikinti.
Žuvų šėrimas
Na, turbūt net ir banalu priminti, kad žuvis reikia šerti laiku rūšims pritaikytais, subalansuotais pašarais.
Eršketus, upėtakius (kartais ir šamus) būtina šerti tik baltymingais, kokybiškais pašarais. Tik tokiu atveju bus neužterštas vanduo, mažesnis deguonies poreikis, geri augimo rezultatai.
Karpines žuvis (karpius, lynus, amūrus), jei kišenė leidžia, galime palepinti jiems skirtais kombinuotaisiais pašarais, bet jais šeriant reikia atsargumo ir truputį patirties, nes visi vietinės gamybos kombinuotieji pašarai nėra ekstruduoti ir vandenyje granulės greitai suyra, tampa miltų krūvele. Jei žuvys nesimaitina (dabar dėl deguonies trūkumo), reikia labai atidžiai stebėti, kiek pašarų suėsta, ir tik tada duoti papildomai. Renkantis kombinuotuosius pašarus karpinėms žuvims, reikėtų ieškoti tokių, kuriuose yra nors 25 proc. ir daugiau baltymų.
Mažesnė rizika šerti grūdais – kviečiais, rugiais, kvietrugiais ir kitais. Jie ne taip greitai genda, galima duoti dviejų dienų normą, bet žuvų apetitą vis tiek reikėtų stebėti.
Kas turi galimybę šerti šutintais grūdais, bulvėmis ar ankštinėmis kultūromis (žirniais, saldžiaisiais lubinais, pupomis), norėčiau įspėti: šiltame vandenyje jie labai greitai surūgsta. Žuvys vėliau vengia tokių vietų ir, jei laiku nepastebime, veltui naudosime pašarus: žuvys, net ir norėdamos maitintis, ilgai negrįš į tokią užterštą vietą, taip pat rūgimo metu bus išeikvota daug ištirpusio vandenyje deguonies.
Amūrus galima šerti ir šviežiai pjauta žole. Kad ji nepasklistų po didelį plotą, iš PVC vamzdžių galima pasigaminti plaukiojantį gardą. Užteks 2x1 m, jei tvenkinys nedidelis ir nedaug žuvų. Bet ir šeriant žole karštu oru reikia elgtis atsargiai, ypač jei tvenkinyje žydi vanduo, mat galima dar labiau paspartinti deguonies trūkumą.
Rugpjūtį būtina
Rugpjūtį ir šiltą rugsėjį būtina gerai šerti šiltavandenes tvenkinio žuvis, kad jos gerai ir toliau augtų, pasiruoštų žiemai.
Šerti reikėtų tuo pačiu laiku, kad žuvims susiformuotų sąlyginis refleksas, jos lauktų ir iškart pradėtų maitintis.
Būtina atidžiai stebėtina pašarų vartojimą ir neduoti naujų tol, kol nesuės anksčiau įpiltų. Tam reikėtų pasidaryti šėrimo stalus ar nuolatines vietas su samteliu, aptrauktu tankiu tinkliuku, prieš kiekvieną šėrimą patikrinti, ar nėra likučių.
Reikia stebėti, ar žuvys nedūsta, ar netrūksta deguonies. Tokiu atveju kelioms dienoms stabdomas žuvų šėrimas ir taikomos skubios priemonės: aeracija, kalkinimas.