Pirmadienį judėjimo sostinės meras A. Zuokas ir judėjimo „Taip“ aktyvistai Donatas Pilinkus ir Miroslavas Monkevičius pristatė referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo.
Tris mėnesius buvo rinkti parašai dėl siūlymo surengti referendumą, kuriuo norima sumažinti Seimo narių skaičių iki 101, prailginti Seimo nario kadenciją iki penkerių metų, Seimo rinkimų datą perkelti iš rudens į pavasarį, nustatyti, kad Seimo narys
gali būti renkamas tik dvi kadencijas iš eilės.
A. Zuokas paminėjo kelias priežastis, lėmusias šio ir kitų referendumų nesėkmes. Visų pirma, referendumo įstatymas ir Konstitucija, nustačiusi Seimo narių skaičių, buvo priimta tais laikais, kai Lietuvoje buvo 3,7 mln. gyventojų ir buvo tikimasi, jog jų daugės.
„Tačiau dabar turime vos 3 milijonus gyventojų, surinkti 300 tūkst. parašų darosi vis sunkiau, beveik neįmanoma“, – sakė vienas referendumo organizatorių D. Pilinkus.
Tačiau A. Zuokas pabrėžė, kad surinkti reikiamą skaičių parašų būtų įmanoma, jei ne pernelyg siauri referendumo organizavimo įstatymo vartai. Pagal šį įstatymą, piliečio parašas užskaitomas tik tuomet, jei jis pateikia tapatybės kortelę arba pasą.
Paaiškėjo, jog žmonės dažnai neturi su savimi nė vieno šių dokumentų. Tapatybės kortelės dažnas regionų gyventojas, ypač vyresnio amžiaus žmonės, neturi iš viso.
„Mes vėl pamatėme dvi Lietuvas. Dauguma vilniečių, kauniečių, Klaipėdos gyventojų turi ID korteles. O rajonuose dažniausias asmens dokumentas yra pensininko pažymėjimas. Manau, kad rengiant referendumą, užtektų klausti tik pasirašančiojo vardo, pavardės ir adreso. Juk Lietuva išleido milijonus valstybinei duomenų bazei sukurti, ten yra visi duomenys apie piliečius, todėl nesunku patikrinti pasirašiusiojo tapatybę“, – kalbėjo A. Zuokas.
Jis ir kiti referendumo iniciatoriai teigė nenuleisiantys rankų: jie viliasi, jog naujos kadencijos parlamentas surengs referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo ir jų kadencijos apribojimo.