Šį rugsėjį į bendrojo lavinimo mokyklas sugrįš 370 tūkst. mokinių – kone dvidešimčia tūkstančių mažiau negu prieš metus. Duris atvers 15 mokyklų mažiau nei prieš metus.
Mokinių gretas praretino ne tik demografinė padėtis ar emigracija. 2700 vaikų, gyvenančių Lietuvoje, nelanko mokyklos, nors ir turėtų tai daryti.
– Kiek mokyklų nutarė Rugsėjo 1-ąją švęsti vėliau? – „Lietuvos rytas” paklausė švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus.
– Pasitikėdami mokyklomis ir jų bendruomenėmis, leidome tiek joms, tiek savivaldybėms savarankiškai spręsti, kada jos norėtų visus sukviesti į mokslo metų pradžios šventę.
Nemaža dalis savivaldybių pasirinko Rugsėjo 1-ąją, kai kurios dar svarsto. Tarkime, Vilnius ir Klaipėda rinksis pradėti mokslo metus rugsėjo 3-iąją.
Viena priežasčių, kodėl kai kurios savivaldybės renkasi švęsti rugsėjo 3-iąją, buvo ta, kad mokytojams už darbą poilsio dieną turėtų būti mokamas didesnis atlyginimas. Todėl lėmė finansiniai sumetimai.
Tie, kurie nutarė švęsti šeštadienį, turbūt manė, kad taip patogiau dirbantiems tėvams palydėti savo atžalas į mokyklą.
– O ministerija skatino rinktis rugsėjo 3-iąją ir taip sutaupyti?
– Mes – už mokyklų savarankiškumą ir pasitikėjimą mokyklų bendruomenėmis.
– Rugsėjo 1-ąją nebus galima įsigyti alkoholio, bet rugsėjo 3-iąją toks draudimas nebegalios. Ar alkoholis sukelia daug bėdų tarp mokyklinio amžiaus jaunuolių?
– Taip, ši problema egzistuoja. Tačiau jos nesiečiau su Rugsėjo 1-ąja. Įstatymai neleidžia nepilnamečiams parduoti svaigalų.
Manau, atsakingų tarnybų darbas turi užtikrinti, kad ne tik per šventę alkoholis nepasiektų nepilnamečių.
– Dar viena akis badanti švietimo bėda – mokyklos nelankantys vaikai. Ar jau suskaičiavote juos?
– Jau sukurta mokyklų nelankančių vaikų registro sistema. Vasario 1-ąją ir spalio 1-ąją duomenys atnaujinami, tad naujausią informaciją turėsime jau prasidėjus mokslo metams. Šiandieniais duomenimis, mokyklos nelankančių vaikų skaičius siekia 2700.
– Kur jie pradingę?
– Tai vaikai iš probleminių šeimų, kuriose kyla bėdų dėl svaigalų, taip pat tie, kuriems stinga motyvacijos mokytis. Žinoma, tokiems yra jaunimo mokyklos, sukurtos specialios ugdymo programos, finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų.
Tačiau, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje mokyklos nelankančių vaikų skaičius yra labai nedidelis.
Prieš metus skelbtas 10 tūkstančių dingusių vaikų skaičius buvo nerealus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo reikalų. Dabar tėvai, išvykę gyventi į užsienį, jau deklaruoja savo vaikų gyvenamąją vietą.
– Ne vienoje mokykloje vis dar aidi statybininkų balsai ir akivaizdu, kad nenutils iki mokslo metų pradžios. Kiek mokyklų Rugsėjo 1-ąją nebus pasirengusios tinkamai atverti durų mokiniams?
– Šią vasarą mažiausiai 36 mokyklose atliekamas remontas, tam skirta daugiau nei 25 mln. litų. Neretai savivaldybės užtrunka vykdydamos viešuosius pirkimus, tad darbus ne visada pavyksta pradėti laiku.
Keliolikoje mokyklų remontas bus tęsiamas ir rudenį. Tačiau bus stengiamasi, kad tai netrukdytų ugdymui, darbai bus atliekami pasibaigus pamokoms.
– Kiek per pastaruosius metus susitraukė šalies mokyklų tinklas?
– Iš daugiau kaip 1300 mokyklų šiemet dvylika uždaryta miestuose ir trys kaimuose. Per pastaruosius penkerius metus mokyklų skaičius sumažėjo 204, o mokinių – 122 tūkstančiais.
– Artėja rinkimai. Ar mokyklos Rugsėjo 1-ąją netaps rinkimų agitacijos arena politikams?
– Visada džiaugiuosi, kai Seimo nariai ar vietos politikai rodo dėmesį švietimui, tad sveikinimai Rugsėjo 1-osios proga yra normalus demokratinės visuomenės dėmesys.
Tačiau blogai, kad politikai renkasi mokyklas primityviai agresyviai agitacijai.
