Varžybose galėjo dalyvauti komandos, sudarytos iš ne mažiau kaip 3 narių. Nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio ryto vėžiautojai gaudė vėžius bučiukais ar samteliais, nuo kranto ar iš valčių.
Nors būsimas renginys buvo plačiai reklamuotas, vėžiautojų komandų susirinko ne itin daug – dvylika. Tiesa, žmonės suvažiavo iš pačių įvairiausių Lietuvos kraštų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Šilalės, Švenčionėlių, Rokiškio, Biržų. Varžybų rengėjų nuomone, dalį vėžiautojų greičiausiai atbaidė prasti pastarųjų savaičių orai. Tačiau surizikavę ir atvykę nepasigailėjo – oras vėžiavimo savaitgalį buvo iš tiesų geras.
Vėžiavimo varžybose pergalę šventę Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis, ištesėjęs pažadą dalyvauti vėžiavimo varžybose. Kartu su komanda „Žaliukai“ rajono vadovas sugavo 65 vėžius. Vėžiams privilioti nugalėtojai naudojo šaldytos strimelės gabaliukus.
Tarp kelių šimtų vėžiautojų per varžybas pagautų vėžių didžiausias buvo plačiažnyplis, kurio ilgis – 14 centimetrų. Vis dėl to daugiausia vėžiautojai sugavo siauražnyplių vėžių.
Skirtingai nei nuo seno Lietuvoje gyvenantys plačiažnypliai, pastarieji mūsų šalyje įveisti prieš porą šimtmečių. Siauražnypliai vėžiai yra apie 4 kartus vislesni už plačiažnyplius ir dažnai šiuos nustelbia. Be to, jie pakantesni nei plačiažnypliai vėžiai deguonies stygiui, taršai ir temperatūros svyravimui, atsparesni ligoms.
Ir plačiažnypliai, ir siauražnypliai vėžiai Lietuvoje saugomi, jų gaudymas ribojamas. Šiuos vėžius draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d., o likusiu laikotarpiu negalima gaudyti mažesnių nei 10cm vėžių (vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo).
Gaudyti galima tik tam skirtais bučiukais ar samteliais, o ne jokiais kitais įrankiais ar tiesiog rankomis. Vienam žvejui leidžiama gaudyti ne daugiau nei 5 išvardintais leistinais įrankiais, ir pagauti ne daugiau nei 50vnt vėžių per parą (skaičiuojant bendrai ir siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius).
