19 laidojimo vietų, medžių alėja ir akmeninių trinkelių
takai turėtų atsirasti iki gruodžio 1 dienos.
Kultūros ministerija valstybės vadovų laidojimo vietai
sostinės Antakalnio kapinėse sutvarkyti iš savo biudžeto šiemet
atriekė 365 tūkst. litų. Darbus organizuoti pavesta miesto
savivaldybei. Šios skelbtą konkursą laimėjo bendrovė „Užupio
statyba“.
„Įgyvendinat šį projektą konkurso nugalėtoja „Užupio
statyba“ privalo parengti ir suderinti techninį projektą bei atlikti
darbus: valstybės vadovų laidojimo vietos numatytos tarp Sausio
13-osios memorialo ir Nepriklausomybės Akto signatarų palaidojimo
kvartalo. Iš viso numatyta įrengti 19 palaidojimo vietų.
Tarp
kapaviečių siūloma žalia juosta medžiams pasodinti. Alėjos
centre suprojektuota renginių vieta. Visi darbai privalo būti
atlikti iki 2012 m. gruodžio 1 d.“, – teigė Vilniaus savivaldybės
Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė.
Pasak „Vilniaus dienos“, tikėtasi, kad konkurso nugalėtojas bus
aiškus jau balandžio viduryje, o vasarą prasidės ir realūs
darbai. Deja, statybininkai į Antakalnio kapines atkeliauti suskubo
tik paskutinį vasaros mėnesį.
Dienraščio kalbinta „Užupio
statybos“ direktorė Lucija Lukaševičienė tvirtino, kad įmonė
darbus būtų galėjusi pradėti ir ankščiau, tačiau laukė, kol
bus galutinai paruoštas ir suderintas projektas.
„Dabar, kai jau viskas yra, žinoma, pradėsime darbus. Tai
darysime jau šią savaitę. Stengsimės viską padaryti kuo geriau ir
kuo gražiau“, – tikino žurnalistus pašnekovė.
Prezidentų laidojimo vietas siūloma įrengti abiejose alėjos
pusėse. Šioje vietoje dabar ilsisi vienintelis prezidentas Algirdas
Mykolas Brazauskas.
Pagal architekto Tado Balčiūno parengtą projektą kiekviena iš
19 kapaviečių užims puspenkto metro. Pats architektas dienraščiui
teigė, kad vietų skaičių nulėmė ne kokie nors specialūs
skaičiavimai, o pati aplinka.
„Kadangi turime konkretaus ploto vietą, kitaip daryti nebūtų
logiška. Ten telpa kaip tik 19 laidojimo vietų, mažiau daryti
neapsimokėtų, o daugiau negalėtume, nes vietos trūktų“, –
kalbėjo T. Balčiūnas.
Pasak architekto, galutiniame projekto variante atsisakyta
šviestuvų. Nors iš pradžių svarstyta, kad link kapaviečių
vedantis takelis turėtų būti apšviestas, vėliau nuspręsta, kad
lietuviškų kapinių tradicijai tai nebūdinga.
„Gal tai ir gražu būtų. Ir užsienyje tokių pavyzdžių yra,
tačiau Lietuvai tai svetima. Todėl nusprendėme atsisakyti“, –
dėstė T. Balčiūnas.
Nors projektas jau baigtas, vis dar svarstoma, kokie medžiai ir
koks akmuo turėtų puošti laidojimo vietų aplinką.
„Medžiai turėtų būti 3–4 m aukščio, kad vieta iškart
atrodytų gražiai. Manau, kad juos sodins, kai viskas bus padaryta.
Tad lieka išsirinkti. Gal tai bus klevai, gal ir ąžuoliukai.
Reikės dar pasvarstyti.
Kaip ir su akmenimis. Be jokios abejonės,
tai turėtų būti brangus akmuo, kokybiškas granitas. Bet yra
siūlymų dėti akmenį „su dvasia“, pavyzdžiui, seno miesto
grindinio granitines trinkeles“, – svarstė T. Balčiūnas.