„Meškiukų skrydį“ per sieną ignoravę pareigūnai buvo teisūs (papildyta)

Antradienį pareigūnai bei politikai iš neeilinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, skubiai sušaukto „meškiukų skrydžiui“ į Baltarusiją aptarti,  išėjo lyg vandens į burną prisisėmę. Su žiniasklaida bendravo tik komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Bet ir jis griežtai atsisakė atsakyti, kaip komitetas vertino Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos grasinimus Lietuvai. „Komiteto posėdis buvo uždaras. Jokios aplinkybės, jokie klausimai nėra komentuojami“, – sakė A. Anušauskas.

„Meškiukų istorija“ prasidėjo liepos 4 dieną, kai Švedijos viešųjų ryšių specialistai iš „Studio Total“ bendrovės mažu lėktuvu pakilo iš Pociūnų aerodromo, nelegaliai įskrido į Baltarusijos teritoriją, ten išmetė siuntą meškiukų su demokratiją palaikančiais užrašais ir grįžo atgal.<br>AP
„Meškiukų istorija“ prasidėjo liepos 4 dieną, kai Švedijos viešųjų ryšių specialistai iš „Studio Total“ bendrovės mažu lėktuvu pakilo iš Pociūnų aerodromo, nelegaliai įskrido į Baltarusijos teritoriją, ten išmetė siuntą meškiukų su demokratiją palaikančiais užrašais ir grįžo atgal.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Sytas

Aug 21, 2012, 8:42 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 6:03 AM

Pasak A. Anušausko, komitetas išsiaiškino, kad formaliai, pagal Lietuvos įstatymus, valstybės sienos pažeidimas nebuvo įvykdytas. Todėl į šį skrydį nereagavę pareigūnai įstatymo nepažeidė. Nes sienos pažeidimas nustatomas tik tada, jei skrydis  pamatomas vizualiai arba užfiksuojamas radarais ar kitomis techninėmis priemonėmis. Švedijos lėktuvą radarai sekė iki Baltarusijos sienos, o iš radarų jis dingo dar iki ją kirsdamas, teigė kariuomenė. Po pusantros valandos lėktuvas buvo pastebėtas radaruose Lietuvos teritorijoje, kai skrido nuo sienos pusės.  „Negali kaltinti pareigūnų, jei jie paraidžiui vykdė Lietuvos Respublikos įstatymus ir teisės aktus. Ne viskas buvo numatyta. Priėjome išvadą, kad institucijos turi papildyti teisės aktus. Juose yra tam tikrų spragų, bet jos nėra didelės. Šiuo atveju nieko daugiau negalėčiau pasakyti, tik tai, kad buvo pažeidimas, teisėsaugos institucijos jį tiria, turbūt kreipsis ir į Švediją paramos. Manau, iki rugsėjo pabaigos konkretūs teisėsaugos veiksmų rezultatai bus žinomi“, – dėstė A. Anušauskas. Jis mano, kad Lietuva neprivalo Baltarusijai atsakyti į jos teisinį pagalbos prašymą dėl „meškiukų skrydžio“: „Lietuva yra nepateikusi informacijos pagal konkrečius teisinės pagalbos prašymus. Dėl nacionalinio saugumo ar kitokių sumetimų neatsakyta į daugiau kaip šimtą prašymų nuo pavasario. Tokias išlygas numato tarptautiniai sutarimai.“ Daugiau nė vienas posėdyje dalyvavęs pareigūnas nesutiko jo komentuoti žiniasklaidai. Posėdyje dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kariuomenės, Užsienio reikalų ministerijos, Civilinės aviacijos administracijos, Valstybės saugumo departamento ir kitų institucijų atstovai.

„Komiteto pirmininkas prašė, kad nekomentuočiau, apie ką buvo kalbama", – tepasakė kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Kariuomenės vadas net neatsakė į klausimą, ar saugi valstybės siena, per kurią nepastebėtas perskrido Švedijos lėktuvas. „Pradėtas ikiteisminis tyrimas, komentarų iš mūsų pusės būti negali“, – lakoniškai kalbėjo A. Pocius.

„Meškiukų istorija“ prasidėjo liepos 4 dieną, kai Švedijos viešųjų ryšių specialistai iš „Studio Total“ bendrovės mažu lėktuvu pakilo iš Pociūnų aerodromo, nelegaliai įskrido į Baltarusijos teritoriją, ten išmetė siuntą meškiukų su demokratiją palaikančiais užrašais ir grįžo atgal.

Baltarusija mėnesį neigė, kad skrydis įvyko. Vėliau prezidentas A. Lukašenka patvirtino, kad skrydis buvo, atleido karinių oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus ir pareikalavo iš Švedijos ir Lietuvos pasiaiškinti dėl sienos pažeidimo. Abejų šalių prokuratūros gavo juridinės pagalbos prašymą.

Baltarusijos ir Švedijos konfliktui paaštrėjus Baltarusija išvarė Švedijos diplomatus ir atšaukė savo ambasados darbuotojus iš šios šalies. Taip pat A. Lukašenka pagrasino Lietuvai, kad ji nukentės, jei neatsakys, kodėl leido pažeisti Baltarusijos sieną. „Ir Lietuvoje tegul nesėdi kaip pelės po šluota. Jie privalo mums atsakyti, kodėl leido naudotis savo teritorija, kad būtų pažeista siena. Jau kam kam, bet Lietuvai per mažai nepasirodys“, – sakė A. Lukašenka.

Dienraštis „Verslo žinios“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, rašo, jog Minske kuriami ekonominių sankcijų prieš Lietuvą planai. Maždaug trečdalis Klaipėdos uosto krovinių atkeliauja Baltarusijos dėka.

Lietuvoje radarus prižiūrintys kariškiai ir anksčiau, ir dabar neigia užfiksavę, kad švedų lėktuvas kirto sieną.

Tačiau rugpjūčio pradžioje Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovai pripažino, kad svarsto Švedijos pilotams išrašyti administracinę nuobaudą dėl skrydžio taisyklių pažeidimo. Mat jie įskrido į kitos šalies teritoriją nepateikę skrydžio plano.

CAA nurodė, kad radarai sekė lėktuvą nuo Pociūnų aerodromo iki pat greta Baltarusijos sienos esančio Šalčininkų rajono. Ten lėktuvas pusantros valandos buvo pradingęs, vėliau parskrido atgal. Todėl CAA sprendžia, kad lėktuvas turėjo įskristi į Baltarusiją.

Išsyk po to karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis komentavo, jog švedai „skrido ir šalia pasienio zonos dingo iš radarų, o atsirado po kurio laiko, skrisdami priešinga kryptimi. Tačiau mes dėl to negalime tvirtinti, kad jie kirto sieną. Neturime ko tirti. Nei mes, nei pasieniečiai neužfiksavo sienos kirtimo. Tai faktas.“

Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pradėjo formalų ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto sienos kirtimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Tyrimą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Prokuratūros atstovai aiškino, kad tik dabar gavo informaciją apie skrydį. „Ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pradėtas tuomet, kai Valstybės sienos apsaugos tarnyba gavo reikiamą informaciją apie liepos 4 dienos skrydį. Lietuvos civilinės aviacijos administracija šią informaciją perdavė VSD, o departamentas – Generalinei prokuratūrai, iš kurios informacija perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybai“, – teigiama atsakyme, kurį BNS perdavė prokuratūros atstovė Rūta Dirsienė.

NSGK vadovas A. Anušauskas lrytas.lt sakė, kad A. Lukašenka mėnesį delsė, nes norėjo sugalvoti, kaip iš šio skrydžio išpešti daugiausia naudos tarptautiniuose santykiuose.

Jis taip pat teigė, kad „meškiukų skrydis“ neužfiksuotas dėl Karmėlavoje, kur įsikūrusi Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, tuo metu dirbusios estų pamainos klaidos.

„Manau, kad šiuo atveju atsiskleis, kur buvo padaryta klaida: orlaiviai radaruose matomi, jų greitis techniškai nustatomas. Kadangi nebuvo atpažinimo, radijo ryšio su švedų orlaiviu nebuvo, automatiškai uždėtos žymos: iš Pociūnų pakilo – „atpažintas“, o kai į Lietuvos oro erdvę dingęs lėktuvas grįžo, reikėjo žymėti „neatpažintas“. Ir tada visa sistema pradeda suktis, veikti, skrenda iš Šiaulių naikintuvai. Bet jis buvo pažymėtas kaip „atpažintas“, – šeštadienį Žinių radijo laidai „Aš manau!“ sakė A. Anušauskas.

Paklaustas, kas už tą klaidą turėtų atsakyti, NSGK pirmininkas teigė: „Ką aš galiu pasakyti? Budėjo estų pamaina (...) Karmėlavoje yra estų, lietuvių, latvių, tai buvo estų pamaina. Ką padarysi... Mes estų pareigūnams nieko nepadarysime.“

Estijos gynybos ministerija nekomentuoja A. Anušausko kaltinimų estų kariams Estijos gynybos ministerija teigia nekomentuosianti Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovaujančio Arvydo Anušausko pareiškimo, kad su „meškiukų incidentu“ siejamas Lietuvos sienos pažeidimas galėjo būti nepastebėtas dėl Karmėlavos Oro erdvės kontrolės centre dirbusių estų karių kaltės. Apie tai praneša naujienų agentūra BNS. „Kadangi Lietuvos kariuomenė jau pakomentavo įtarimus, Estijos gynybos ministerija nemato reikalo papildomai komentuoti šį klausimą“, - atsakė Estijos gynybos ministerijos atstovai. A. Anušauskas praėjusią savaitę žiniasklaidai pareiškė, kad liepos 4 dieną švedų pilotų padarytas Lietuvos ir Baltarusijos sienos pažeidimas įvyko dėl tuomet Karmėlavoje budėjusių karių klaidos. „Viena nedidelė klaida nulemia daug. Manau, kad šiuo atveju atsiskleis, kur buvo padaryta klaida: orlaiviai radaruose matomi, jų greitis techniškai nustatomas. Kadangi nebuvo atpažinimo, radijo ryšio su švedų orlaiviu nebuvo, automatiškai uždėtos žymės: iš Pociūnų pakilo - „atpažintas“, į Lietuvos oro erdvę dingęs lėktuvas grįžo, reikėjo žymėti „neatpažintas“, bet jis buvo pažymėti „atpažintas“, - „Žinių radijui“ sakė A. Aušauskas. „Ką aš galiu pasakyti? Budėjo estų pamaina. Karmėlavoje yra lietuviai, estai ir latviai. Budėjo estų pamaina. Mes estų pareigūnams nieko nepadarysim“, - teigė A. Anušauskas. Tačiau Lietuvos kariuomenė vėliau pareiškė, kad Karmėlavoje dirbančių karių pamainos nacionaliniu pagrindu neskirstomos. „Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais oro erdvės stebėjimą ir kontrolę vykdo remdamiesi nustatytomis NATO procedūromis, šiuo tikslu Karmėlavoje veikia tarptautinis Baltijos šalių Oro erdvės kontrolės centras. Tai yra bendros NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos dalis. Šiame centre nuolatos budi kariai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Pamainas sudaro visų trijų Baltijos šalių specialistai, jos nėra išskirstytos nacionaliniu pagrindu“, - teigė kariuomenės vado atstovas spaudai Skomantas Povilionis. Tuo metu S. Povilionis į klausimą, ar Karmėlavoje budėję kariai padarė kokį nors pažeidimą ir ar dėl to buvo atliekamas tyrimas, atsakė, kad „savo darbe kariai vadovaujasi procedūromis“. „Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos išanalizavo, kaip tarptautinis trijų Baltijos šalių Oro erdvės kontrolės centras reagavo į Švedijos pilotų skrydį, ir pateikė pasiūlymus dėl reagavimo į incidentus procedūrų tobulinimo“, - nurodė kariuomenės vadas. Karmėlavoje budintys kariai yra atsakingi už oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, veiksmų koordinavimą tarp nacionalinių valdymo ir pranešimų vienetų bei NATO Jungtinių oro operacijų centro.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.