Šios liaudies išminties nepripažįstantys kai kurie Lietuvos katalikų bažnyčios vadovai įsitikinę, kad kuo dažniau bažnyčioje skambės Dievo vardas, tuo tauta taps dievobaimingesnė.
Tačiau praėjusią savaitę kilo skandalas, kai poezijos klasiko ir kunigo Maironio kūrybą revizuoti pasišovęs Telšių vyskupas J.Boruta paskelbė, kad mažiau religingos poeto eilės ir pagal jas kompozitorių sukurtos giesmės negali skambėti po bažnyčios skliautais.
Į draudžiamų atlikti kūrinių sąrašą pateko nemaža dalis lietuvių poezijos lobyno: „Gimtinė”, „Už Raseinių ant Dubysos”, „Aš norėčiau prikelti”, „Pavasaris”, „Išnyksiu kaip dūmas”, „Jaunimo giesmė”, „Nuo Birutės kalno”, „Kur lygūs laukai”, „Trakų pilis”.
O garsiąją dainą „Kur bėga Šešupė” J. Boruta bažnyčioje leido atlikti tik su posmeliu „Apsaugok Aukščiausias”. Sovietmečiu lietuviams tautos himną atstojusioje giesmėje „Lietuva brangi” vyskupas pasigedo dviejų Bažnyčią šlovinančių posmų.
Kas kad norint patenkinti vyskupo užgaidą tektų daryti naujas šių kūrinių redakcijas.
„Čia paminėtų kūrinių neniekiname, bet jie netinka bažnyčiose, kitaip nusikalstume Apaštalų Sosto nustatytai tvarkai.
Galima tuos patriotinius kūrinius atlikti, pavyzdžiui, šventoriuje arba, dar geriau, kitoje kilnioje vietoje”, – aiškino J. Boruta.
Vyskupo cenzūros paragavo ir Palangos bažnyčioje pasirodžiusi žinoma atlikėja G. Jautakaitė – buvo uždrausta atlikti XIX a. pabaigoje Th.Dubois sukurtą žinomą bažnytinę kompoziciją vargonams „Cantilene Nuptiale”.
„Nebent dainelės tekstas būtų religinis”, – su tokia išlyga sutiko J. Boruta. Tačiau šis kūrinys yra melodija be žodžių.
Kažin ar iš bažnyčių nebus išvytas ir V. Kudirkos parašytas Lietuvos himnas – juk ten nėra nė žodžio apie Dievą ar Bažnyčią.
