Tokį nutarimo projektą rengusi Kultūros ministerija teigia, kad
iki šiol nėra pasirašytas dvišalis Lietuvos ir Rusijos susitarimas
dėl karių ir civilių karo ir represijų aukų kapaviečių. Anot
ministerijos, nesant sutarties, „apsunkinami veiksmai, susiję su
Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų, esančių Rusijoje, nustatymu, apskaita, tvarkymu ir priežiūra“.
Kultūros ministerijos vertinimu, Lietuvos institucijų ir
nevyriausybinių organizacijų individualios galimybės ir iniciatyvos
sutvarkyti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapavietes
Rusijoje yra nekoordinuotos ir nenuoseklios.
„Būtina minėtai sričiai koordinuoti įsteigti Lietuvos
specialiojo atašė Lietuvos tremtinių ir politinių
kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų
priežiūros klausimams pareigybę Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje Rusijos Federacijoje“, – teigia ministerija.
Nauja pareigybė steigiama nuo rugsėjo.
Rusijos teritorijoje yra daugiau kaip 200 kapinių, kuriose palaidoti lietuvių tremtiniai ir politiniai kaliniai. Daugiau kaip 60
proc. šių kapinių būklė bloga arba labai bloga, apie 20 proc. –
patenkinama, apie 10 proc. kapinių jau išnyko.
Sovietinės okupacijos metu iki 1952 metų į lagerius ir tremtį
buvo išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.