Pasak Krašto apsaugos ministerijos, priimtu nutarimu numatoma,
kad krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus,
laisvu nuo tarnybos metu profesinės karo tarnybos kariai turi teisę
dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų
nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio,
ir gauti už šį darbą atlyginimą.
„Karys, kaip ir kiekvienas žmogus, turi konstitucinę teisę
laisvai rinktis darbą, ir šiuo įstatymo pakeitimo projektu mes
siekėme suderinti profesinės karo tarnybos kariams iki šiol
buvusius ir nustatytus apribojimus, susijusius su teise dirbti kitą
darbą ir gauti už jį atlyginimą“, - pranešime spaudai sakė
krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Pasak KAM, dirbti kitą darbą kariui gali būti leista, jei tai
nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje,
nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais,
nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo
tarnybos kariui tinkamai atlikti jo pareigas.
„Prašymai leisti dirbti kitą darbą ir sprendimai dėl leidimo
profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą bus priimami ir
atšaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendimą
dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą
priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda
aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negali būti išduotas“, -
teigiama pranešime.
Ministerija pažymi, jog Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir
karo tarnybos įstatyme lieka nuostata, kad profesinės karo tarnybos
kariai negali būti profesinės sąjungos nariais, streikuoti, naudoti
tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos
tikslams.
Taip pat krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos
kariai, kurie vykdo operatyvinę veiklą, bei profesinės karo
tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka deklaruoti savo privačius interesus.