Profesorius visuomet tvirčiausiai remia partiją ir jos dabartinę vadovybę, kai jos politiniams interesams ir valdžiai iškyla nors menkiausia grėsmė, bet tuojau pat aršiai pliekia ją, kai ji nukrypsta nuo vienintelio teisingojo ideologinio kurso.
Tiesa, dėl vertybių išdavystės didysis vertybininkas saviškius ryžtasi pliekti tik tada, kai ta pyla nekelia grėsmės partijos politiniams interesams ar valdžiai. Jei kelia - apdairiai patyli.
Pavyzdžiui, tuo metu, kai pagrindinė dešiniųjų sąjungininkė D. Grybauskaitė, jiems tylint, lenkėsi į kojas Baltarusijos batkai, V. Landsbergis taip pat tylėjo. Juk šventoji sąjunga su prezidente dėl valdžios tuomet buvo svarbiau.
Bet štai dabar partijos tėtis tai bent užvožė! Mat tikrai būta dėl ko. Tik pagalvokit - dešinieji taip nusivažiavo, jog prezidiumo posėdį paskelbė šį ketvirtadienį po pietų, o į tą posėdį, žinoma, raštu pakvietė ir V. Landsbergį.
Tačiau konservatoriai taip užsimiršo, kad neprisiminė ar tiesiog numojo ranka į faktą, jog lygiai tuo pačiu metu vyks garsiojo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo 25-mečio, taip pat Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienų minėjimams skirti renginiai.
Nieko keista, kad profesorius partijai tvojo taip, kad šiai maža nepasirodė. Retoriškai paklausęs, ar partija dar gyvena Lietuvoje, jis pranešė, jog dalyvaus minėjimuose, o ne kažkokiame posėdyje.
Išsigandę dešinieji posėdį, žinoma, atšaukė, bet jau buvo per vėlu. Juk diagnozė aiški visiems tikriesiems vertybininkams: visiškas moralinis bankrotas! Ir dar kokiu metu - prieš lemtingus rinkimus.
Kita vertus, galbūt partiją galima ir suprasti - juk dabar jai galvoje ne kažkokios vertybės, o „blakės“, vidaus bei išorės priešai ir, žinoma, valdžia, kurią žūtbūt reikia išlaikyti.
