Profesorius visuomet tvirčiausiai remia partiją ir jos dabartinę
vadovybę, kai jos politiniams interesams ir valdžiai iškyla nors
menkiausia grėsmė, bet tuojau pat aršiai pliekia ją, kai ji nukrypsta
nuo vienintelio teisingojo ideologinio kurso.
Tiesa, dėl vertybių išdavystės didysis vertybininkas saviškius ryžtasi
pliekti tik tada, kai ta pyla nekelia grėsmės partijos politiniams
interesams ar valdžiai. Jei kelia - apdairiai patyli.
Pavyzdžiui, tuo metu, kai pagrindinė dešiniųjų sąjungininkė
D. Grybauskaitė, jiems tylint, lenkėsi į kojas Baltarusijos batkai,
V. Landsbergis taip pat tylėjo. Juk šventoji sąjunga su prezidente dėl
valdžios tuomet buvo svarbiau.
Bet štai dabar partijos tėtis tai bent užvožė! Mat tikrai būta dėl ko.
Tik pagalvokit - dešinieji taip nusivažiavo, jog prezidiumo posėdį
paskelbė šį ketvirtadienį po pietų, o į tą posėdį, žinoma, raštu
pakvietė ir V. Landsbergį.
Tačiau konservatoriai taip užsimiršo, kad neprisiminė ar tiesiog numojo
ranka į faktą, jog lygiai tuo pačiu metu vyks garsiojo mitingo prie
A. Mickevičiaus paminklo 25-mečio, taip pat Juodojo kaspino ir Baltijos
kelio dienų minėjimams skirti renginiai.
Nieko keista, kad profesorius partijai tvojo taip, kad šiai maža
nepasirodė. Retoriškai paklausęs, ar partija dar gyvena Lietuvoje,
jis pranešė, jog dalyvaus minėjimuose, o ne kažkokiame posėdyje.
Išsigandę dešinieji posėdį, žinoma, atšaukė, bet jau buvo per vėlu. Juk
diagnozė aiški visiems tikriesiems vertybininkams: visiškas moralinis
bankrotas! Ir dar kokiu metu - prieš lemtingus rinkimus.
Kita vertus, galbūt partiją galima ir suprasti - juk dabar jai galvoje
ne kažkokios vertybės, o „blakės“, vidaus bei išorės priešai ir, žinoma,
valdžia, kurią žūtbūt reikia išlaikyti.