„Tada atsitiko tam tikras perversmas - buvo atmesta baimė, 50 metų slogutis, kad kažko negalima daryti, bus blogai“, - ketvirtadienį per mitingui skirtą forumą teigė V. Labdsbergis.
Anot jo, pasipriešinimas okupantams brendo dešimtmečius, o 1987 metų rugpjūčio 23 dieną jis pratrūko viešo protesto ir reikalavimo forma.
„Jau ne pogrindžio literatūra, ne vien pasirašoma peticija, memorandumu, mėginimais pasiekti pasaulio sąmonę, bet viešas žodis žmonėms: ateikite, išgirskite, junkitės į būrį“, - kalbėjo V. Landsbergis.
Jo teigimu, prie A. Mickevičiaus paminklo taip pat buvo atmestas pavaldumas okupacinei valdžiai.
„Tuo žygiu prie A. Mickevičiaus paminklo buvo atmestas pavaldumas. Manyta, yra valdžia, kuri valdo, ir tartum taip ir turi būti, o pasakyti, kad ta valdžia neteisėta ir taip neturi būti, reikėjo pasakyti viešai“, - tvirtino europarlamentaras.
Pasak jo, šis mitingas davė pagrindą Sąjūdžiui.
„Iš ištryškusio šaltinio išsiliejo didžiulė upė ir išnešė nelaisvės ledus“, - kalbėjo V. Landsbergis.
Ketvirtadienį sveikindamas konferenciją Seimo vicepirmininkas Erikas Tamašauskas sakė, kad prieš 25 metus viešai ir garsiai buvo įvardyta, kad Lietuva yra okupuota ir ištartas žodis „Laisvė“.
„Neaišku, kaip būtų susiklostęs mūsų likimas, jeigu ne šis mitingas“, - svarstė jis.
Ketvirtadienį Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena ir Baltijos kelio metinės.
1987 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuvą sudrebinusį mitingą Vilniuje, prie poeto A.Mickevičiaus paminklo, surengė Lietuvos laisvės lyga. Mitinge pirmą kartą viešai prabilta apie vadinamąjį Molotovo ir Ribentropo paktą bei jo slaptuosius protokolus, kuriais 1939 metais dviejų agresyvių valstybių diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – pasidalijo Rytų ir Vidurio Europos šalis į įtakos sferas.
Praėjus dvejiems metams tą pačią dieną 2 mln. lietuvių, latvių, estų išėjo į Baltijos kelią, pademonstruodami tvirtą ryžtą būti laisvi. Jam paminėti organizuojamas automobilių žygis nuo Vilniaus iki Latvijos pasienio, kur vyks susitikimas su šios šalies signatarais.
