Jame kalbės ne tik apie bendrojo lavinimo sistemos padėtį, nerimą keliančias moksleivių skaičiaus mažėjimo tendencijas, nulemiančias mokyklų tuštėjimą ir pedagogų perspektyvą papildyti bedarbių gretas, bet ir apie švietimui keliamus uždavinius ir iššūkius bei kelius jiems įveikti.
Pasitarimo išvakarėse į naujienų agentūros ELTA klausimus atsakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas dr. Antanas Bagdonas.
- Ar stabilizavosi nors truputį mokinių „nubyrėjimo“ procesas kauniečiams vaikams emigruojant drauge su tėvais į svečias šalis, ir kokius čia galimus pokyčius prognozuojate ateinantiems, tarkim, trejiems metams?
- Kauno bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius mažėja nuo 2005 metų. Deja, apie šio proceso stabilizavimą kalbėti negalima. Numatomos ir tolesnės mažėjimo tendencijos.
Prognozuojama, jog kitąmet, rugsėjį, naujus mokslo metus gali pradėti 37 147, dar po metų, 2014-aisiais, - 36 289, o 2015 metais - 35996 moksleiviai. Būtų džiugu, jei ateityje paaiškėtų, jog tokios prognozės nepasitvirtino. - O kiek bendrojo lavinimo įstaigų ir jų auklėtinių Kaune pradeda naujus mokslo metus?
- 2012 - 2013 m. mokslo metus pradeda 179 švietimo įstaigos. Tikimasi, kad į bendrojo lavinimo mokyklas rugsėjį tikrai ateis 37977 mokiniai (įskaitant priešmokyklinio ugdymo vaikus). Tikslūs skaičiai bus po kelių savaičių, kai mokyklos žinos, kiek vaikų jas lanko.
- Ką Kauno miesto savivaldybė rengiasi daryti su ištuštėjusiomis mokyklomis, racionaliau naudodama joms išlaikyti reikalingas lėšas?
- Numatoma mokyklų patalpas panaudoti švietimo reikmėms, pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikams grupių steigimui, neformaliojo švietimo paslaugų plėtrai. Taip pat planuojama patalpas nuomoti privatiems asmenims, pavyzdžiui, besisteigiančioms nevalstybinėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
- Kaip sprendžiama kartų kaitos švietime problema, kokių žinote receptų įkalbėti septintą dešimtį baigiančius ar dar vyresnius pedagogus, mokyklų vadovus užleisti kasėse ar mokyklų administracijose vietas jaunesniems kolegoms?
- Tokių receptų kaip ir nėra, bet mokyklų vadovų kaita vyksta. Per praėjusius metus pasikeitė 10 švietimo įstaigų vadovų. Vis daugiau ir garbaus amžiaus mokytojų, senokai gaunančių jų pačių užsidirbtas pensijas, užleidžia darbo vietas jaunesniems pedagogams. Tokie procesai, neabejoju, ir toliau tęsis.
- Kas šiandien labiausiai rūpi, kokios aktualiausios ir būtinos nedelsiant spręsti problemos dabar neduoda ramybės švietimo mieste organizatoriams?
- Ugdymo ir mokymosi kokybės gerinimas, akcentuojant šiuolaikiniam ugdymui keliamus uždavinius, siekiant sėkmingo, aktyvaus mokinių mokymosi bei efektyvaus informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese.
Rūpi ir mokinių saugumo užtikrinimas, kuriant saugią aplinką, pozityvią, draugišką bendravimo, bendradarbiavimo kultūrą švietimo įstaigose.
Aktualus ir finansinių, materialinių, intelektinių išteklių efektyvus valdymas, sudarantis sąlygas ugdymo kokybės gerinimui, aplinkų tobulinimui, kompetencijų ugdymui.
- Teko girdėti profesinio ugdymo įstaigų pedagogus viešai stebintis, kad net trejetus gaunantys vaikai įkalbinėjami likti gimnazijose, puikiai žinant, kad įstoti į aukštąją mokyklą jiems nepavyks, o tapę abiturientais, jaunuoliai sunkiai įsidarbins be profesijos, nors galėtų ir po aštuonių klasių palikę mokyklą ją įgyti tęsdami mokslus kitur. Ar savivaldybės švietimo sistemai ši problema neaktuali ir nematot reikalo ta tema rimtai padiskutuoti su profesinio ugdymo įstaigomis, kurios priklauso ministerijai?
- Vaikai, baigę aštuonias klases, gali rinktis gimnazijas ar profesines mokyklas. Tai - jų pasirinkimo teisė. Jeigu mokinys nori tęsti mokymąsi gimnazijoje, gali tai daryti.
Sutinku, galimi atvejai, kai mokiniai tikrai „užlaikomi“ vidurinėse mokyklose. Tuo yra siekiama išlaikyti šio tipo mokyklos statusą. Nes esant mažiau kaip trims vienuoliktoms klasėms, mokykla iš vidurinės pertvarkoma į pagrindinę.
Tačiau noriu pažymėti, jog švietimo skyrius analizuoja situaciją ir jos kaitos tendencijas. Parengtas Kauno miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrasis planas, ir kiekviena mokykla žino savo perspektyvą.
- Kaip Jūs įsivaizduotumėte idealią bendrojo lavinimo mokyklą, kur sėkmingai veikia moksleivių, pedagogų ir mokinių tėvų bendruomenė, ir ar nors viena iš Kauno mokyklų pažengė arčiau tokio idealo?
- Sėkmingai dirbančia mokykla galima pavadinti tokią švietimo įstaigą, kuri užtikrina vaikų saugumą ir rūpinasi mokinių sveikata, siekia visų mokinių pažangos, nepaisydama jų pradinių žinių ir aplinkos veiksnių. Tai tokia mokykla, kuri užtikrina, kad kiekvienas mokinys pasiektų aukščiausią jam įmanomą išsilavinimo lygį, skatina visokeriopą visų mokyklos bendruomenės narių nuolatinį tobulėjimą bei racionaliai naudoja turimus išteklius.
Tikrai yra tobulumo linkme toli į priekį pažegusių mokyklų. Tai iš dalies liudija ir jų auklėtinių puikūs brandos egzaminų rezultatai, ir kiti skaičiai, rodantys, kiek kauniečių jaunuolių sėkmingai įstoja į mūsų šalies ar užsienio aukštąsias mokyklas, kiek moksleivių laimi apdovanojimus įvairiuose konkursuose ar Lietuvos bei tarptautinėse olimpiadose.
- Gal pagaliau rengiasi Švietimo ir ugdymo skyrius palikti iš privatininko nepigiai savivaldybės biudžetui atseinančias nuomojamas patalpas ir persikelti į kokį tuščią mokyklos fligelį?
- Iš tiesų, planuojama palikti iš privataus savininko skyriaus administracijai nuomojamą namą ir artimiausiu metu keltis į atlaisvintas švietimo įstaigų patalpas. Kurios konkrečiai, - dar nenutarta.
- Per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus Kaune nebuvo pastatyta nė vienos naujos mokyklos, o bažnyčios iškilo bent kelios. Gal taip ir geriau, - nespėliokime. Bet negi ambicingame, antrame pagal dydį Lietuvos mieste visai nėra šiuolaikinės mokyklos poreikio, ir Kaunas toliau išsivers su paveldėtu švietimo nekilnojamuoju turtu, jį renovuodamas bei žinodamas, jog tos renovacijos, jeigu finansavimas ženkliai nedidės, dar ilgai tęsis?
- Per nepriklausomybės laikotarpį pastatyta Vaišvydavos pagrindinės mokyklos priestatas ir didelė sporto salė. Taip pat per tą laiką renovuota per 20 Kauno mokyklų. Sutinku, mažoka. Bet ateinančiais metais numatoma renovuoti dar 10 mokyklų. Dar galiu pridurti, jog parengti dokumentai Romainių pagrindinės mokyklos statybai.
Tačiau realybė yra tokia, kad naujos mokyklos statybod poreikio Kaune nėra, nes mokinių skaičiaus mažėjimo tendencijos išlieka. Nuo 20003 metų mokinių skaičius mūsų miesto mokykloje sumažėjo apie 15 tūkstančių.
