Kodėl mokslo metų pradžią švenčiame pirmąją rudens dieną?

Rugsėjo 1-oji – naujųjų mokslo metų pradžia visose Lietuvos mokymo įstaigose: pagrindinėse, vidurinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose. Kodėl mokslo metai pradedami būtent rugsėjo 1-ąją? Ši tradicija į Rusiją, o vėliau ir į visas Sovietų Sąjungos šalis, atėjo iš Bizantijos, kur rugsėjo 1-oji buvo ir naujųjų metų pradžia. Ten buvo manoma, kad būtent šią dieną Dievas pradėjo kurti pasaulį.

Lietuvoje rugsėjo 1-oji iškilmingai pradėta švęsti nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose Tarybų Sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, šalyse.<br>M. Patašius
Lietuvoje rugsėjo 1-oji iškilmingai pradėta švęsti nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose Tarybų Sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, šalyse.<br>M. Patašius
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 1, 2012, 6:30 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 12:29 AM

1492 metais caras Ivanas III, vedęs paskutinę Bizantijos princesę, rugsėjo 1-ąją paskelbė Naujųjų metų pradžia. Tik 1700 m. Petro didžiojo įsakymu metų pradžia paskelbta sausio 1-oji. Beje, senovės Judėjoje rugsėjo 1-oji buvo švenčiama kaip diena, kai Išganytojas pirmą kartą kreipėsi į žmones.

Sovietinis reliktas?

XVI amžiaus pabaigoje dalis Europos šalių perėjo prie pamokinės švietimo sistemos. Kodėl ruduo buvo pasirinktas, kaip tinkamiausias metas eiti į mokyklą? Pirmoji rudens diena mokslo metų pradžiai nuo seno buvo palanki todėl, kad šiuo metu baigiasi visi lauko darbai, kuriuos nudirbti žmonėms padėdavo ir vaikai.

Nuo XVII iki XX amžiaus pradžios privalomasis pagrindinis mokymasis buvo įteisintas daugelyje pasaulio šalių. 1896 metais tai padarė Austrija, 1872 – Japonija, 1876 – Didžioji Britanija, 1882 – Prancūzija, 1918 – JAV, 1930 - Josifo Stalino valdoma Sovietų Sąjunga.

Interneto enciklopedijoje „Wikipedia“ skelbiama, kad rugsėjo 1-oji mokslo metų pradžią žymi Rusijoje bei kitose buvusiose SSRS valstybėse. Tiesa, neminima, kada ši šventė buvo įteisinta kaip oficiali.

Enciklopedijoje minima, kad Lietuvoje rugsėjo 1-oji iškilmingai pradėta švęsti nuo 1980-ųjų, kaip ir kitose Sovietų Sąjungos, kuriai Lietuva tuo metu priklausė, šalyse. Tiesa, rugsėjo 1-osios nereikėtų sieti tiesiogiai su sovietmečiu.

Šventė, o ne pareiga   Etnologės Gražinos Kadzytės manymu, Mokslo ir žinių dienos nereikėtų vadinti sovietiniu reliktu: „Tai paprasčiausiai yra sutartinis dalykas. Be to, ruduo yra palankus susikaupimui, mokslas, buvimui namuose.“

Moteris teigimu, į mokyklą rugsėjo 1-ąją buvo einama ir Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikais. O ir pati šventė, etnologės akimis, buvo dvasingesnė, iškilmingesnė.

„Tai buvo dvasinio gyvenimo pradžios šventė, mat galimybę gauti išsilavinimą kiekviena šeima vertino kaip likimo dovaną. Šeimai, kurį galėjo nors vieną vaiką išleisti į mokyklą, tai buvo itin džiugi diena. Tiesa, nebuvo nerašomi tie, kurie mokėsi amato arba dirbo laukuose. Niekas nesakė, kad tas, kuris siuva batus, yra prastesnis nei tas, kuris eina į mokyklą“, - prisimena G. Kadzytė.

Į mokslus – skirtingu metu

Mokslo metai įvairiose pasaulio šalyse prasideda skirtingu metu. Ispanijoje ar Prancūzijoje vaikai į mokyklą atvedami apytikriai rugsėjo-spalio mėnesiais. JAV mokslo metai prasideda pirmąjį rugsėjo antradienį.

Nemažai šalių mokslo metus pradeda paskutinį vasaros mėnesį. Vokietijoje mokytis pradedama nuo rugpjūčio pradžios, Olandijoje – nuo mėnesio vidurio. Tuo pat metu į mokyklos suolą skuba ir Suomijos moksleiviai.

O štai korėjiečiai į mokyklą skuba kovą, kai mūsiškių mokslo metai eina į pabaigą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.