Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo vadovaujama darbo
grupė išvadas ministro pirmininko tarnybai turi pateikti iki
rugsėjo 28 dienos.
Kelis Kuršių nerijoje esančius pastatus, kuriuos statant
leidimai išduoti pažeidžiant teisės aktus, numatoma griauti pagal
Vyriausybės šių metų birželio 6 dieną patvirtintą Kuršių
nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.
Kaip BNS sakė R. Klovas, klaidingus sprendimus priėmusių
valdininkų atsakomybė nėra šios darbo grupės nagrinėjamas
objektas, bet pastebėjimus šiuo klausimu taip pat numatoma pateikti.
„Reikia turėti galvoje, kad beveik visiems šitiems atvejams
senaties terminai yra praėję. Nesinorėtų mojuoti kardu, kai
žinome, kad nieko jau nebegalima padaryti“, - teigė R. Klovas.
Jo teigimu, sprendžiama, ar valstybė turėtų pati griauti
pastatus, ar įpareigoti tai daryti savininkus. Taip pat diskutuojama,
kokiais atvejais priklauso kompensacija.
„Vienas iš pavyzdžių - pionierių stovykla Juodkrantėje. Ten
tokia situacija, kad dabartiniams objekto savininkams likviduojant
bendrovę buvo perduotas turtas ir pagal tvarkymo planą tuos
pastatėlius lyg ir reikėtų nugriauti.
Bet reikia vertinti - jeigu
asmuo įsigijo teisėtai, be jokio abejonės, jam turi būti
atlyginama prieš tą griovimą.
Kita vertus, neturėjome išsamios
informacijos ir vieni iš darbo grupės narių sakė, kad
patikrintina, ar kai žmonėms atidavinėjo tą turtą, kad jie
atsisakytų reikalavimų bankroto byloje, sutartyse nebuvo nurodyta,
kad jie turi juos nusigriauti. Tokiu atveju kalbėti apie atlyginimą
nederėtų“, - apie diskusijas per rugpjūtį vykusį pirmąjį darbo
grupės posėdį pasakojo R. Klovas.
Jis taip pat dėstė, kai kurių objektų įsigijimo sandoriai
apskritai galėtų būti panaikinti, jei, pavyzdžiui, paaiškėtų,
kad prieš juo privatizuojant tuo metu galioję teritorijų planavimo
dokumentai numatė, kad statinys turėtų būti griaunamas.
„Galbūt pajamų prasme lyg ir tvarkoje, bet ar neturėjo būti
susilaikoma nuo tokio sandorio? Tada kalba eitų apie to sandorio
galbūt galimą panaikinimą“, - pasakojo darbo grupės vadovas.
Į antrą posėdį darbo grupė turėtų susirinkti kitą
savaitę.
„Saugomų teritorijų tarnyba įpareigota pateikti išsamų
objektų sąrašą, kad mes jau žinotume ir galėtume konkrečius
skaičius ir sprendimo būdus konkretiems objektams pritaikyti,
kalbėti ir finansine išraiška“, - apie būsimą posėdį kalbėjo
R. Klovas.
Jis, be kita ko, sakė, kad sprendimai dėl Kuršių nerijos
turėtų tapti pavyzdžiu sprendžiant panašias problemas visoje
šalyje.
„Mes diskutavome, kad tas teisinis reguliavimas, kurį mes
pasiūlysime, tikrai negali būti taikomas tik Kuršių nerijoje.
Jeigu jau einame tuo keliu, tai visoje Lietuvoje“, - sakė Aplinkos
ministerijos kancleris.
Birželio 6 dieną Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos
nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galimai neteisėtai
pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje numatoma
nugriauti penkis. Kitus statinius siūloma tobulinti.
Tarp planuojamų griauti pastatų nėra nė vieno Preilos botelio,
nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo
įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti 14
neteisėtai pastatytų botelių, tačiau tai nepadaryta iki šiol.