Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas teigė, kad nepaisant problemų žemyno pietuose, Europa turi išlikti vieninga ir padėti sunkumų kamuojamoms šalims.
„Aplink Baltijos jūrą ekonomika auga, čia yra vienos iš
konkurencingiausių ekonomikų pasaulyje. Manau, kad Lietuva, Latvija
ir Estija susidorojo su finansine krize ypač gerai“, - žurnalistams
sakė C. Bildtas.
„Pietų Europoje kai kurios šalys susiduria su sunkumais. Turime
joms padėti įveikti šiuos sunkumus, taip pat išsaugoti ir toliau
plėtoti bendrą ES rinką, kad turėtume balsą pasaulyje ir būtume
konkurencingi pasaulinėje rinkoje. Taigi Europa turėtų likti kartu.
Tai ypač svarbu mūsų visų ateičiai“, - sakė Švedijos ministras.
Graikijai neišsprendžiant krizės ir prašant nuolaidų
įgyvendinant biudžeto konsolidavimo priemones, jau kurį laiką
kalbama, kad šalis gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos.
Nerimaujant, kad su didelėmis problemomis susidurs ir Italija bei
Ispanija, kai kurie ekonomistai siūlo skaidyti euro zoną į dvi -
stipresnę šiaurę ir silpnesnius pietus. Viešojoje erdvėje daug
spekuliacijų, kad euro zona gali išvis iširti.
Tačiau Danijos užsienio reikalų ministras Villy Sovndalas Vilniuje pareiškė tikįs, kad ES skilimo
išvengs.
„Bandome išspręsti šią situaciją, kai dalis šalių susiduria
su problemomis. Taigi ne, mes neskilsime“, - sakė jis.
Nei Švedija, nei Danija nėra įsivedusi euro. Bendrą valiutą
turinti Suomija, kurios galimas traukimasis iš euro zonos jau kurį
laiką yra spekuliacijų objektas, savo ruožtu paragino reformuoti ES
sprendimų priėmimo procesą, kad jame būtų daugiau demokratinio
legitimumo.
„Tvirtai tikiu, kad galime išsaugoti eurą, bet mums reikia
daugiau atvirų politinių diskusijų“, - sakė Suomijos užsienio
reikalų ministras Erkki Tuomioja.
„Egzistuoja demokratinio legitimumo krizė, nes buvome priversti
imtis priemonių eurozonoje ir ES be tinkamų konsultacijų, nesant
pakankamo skaidrumo ir diskusijų apie alternatyvas“, - pareiškė
Suomijos ministras.
Suomijos valdžios atstovai anksčiau ne kartą yra užsiminę,
kad jie neketina mokėti už kitų šalių skolas, ir yra pasirengę
svarstyti pasitraukimo iš euro zonos galimybę.