Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako, kad šiais metais Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui sukanka dvidešimt metų, per kuriuos šalys stiprino bendras pajėgas, kad kartu galėtų reaguoti į iššūkius regione ir pasaulyje.
„Šiemet daug dėmesio skyrėme padėčiai Rytų partnerystės valstybėse ir pietinėje Europos kaimynystėje, stiprinome bendradarbiavimą lyčių lygybės skatinimo ir vystomojo bendradarbiavimo srityse, toliau plėtojome bendrą kibernetinio saugumo viziją ir pradėjome keistis idėjomis branduolinio saugumo srityje, kartu padedame Moldovai ir Ukrainai reformuoti jų gynybos sektorius“, - kalbėjo A.Ažubalis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad nors NB8 - stabilumo ir taikos regionas, tačiau jis yra ir platesnio regioninio, ir globalaus konteksto dalis.
„Aptarėme Rytų partnerystės šalių ir Artimųjų Rytų aktualijas, euro zonos, bendradarbiavimo Jungtinėse Tautose, NATO ir ES misijose bei bendrus saugumo klausimus“, - sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot ministro, Šiaurės ir Baltijos šalys patvirtino pasiryžimą remti ir skatinti Rytų partnerystės šalių Europos integracijos pastangas.
„Demokratinėms politinėms jėgoms Rytų kaimynystėje turime parodyti, kad tvirtai remiame jų euroatlantinę viziją. Politiniai ir finansiniai įsipareigojimai Rytų partnerystės šalims neturėtų būti užmiršti dėl įtemptos ekonominės padėties Pietų kaimynystės valstybėse. Nuo to, kiek įžvalgumo tarptautinė bendruomenė šiuo sudėtingu metu parodys tiek pietinių, tiek rytinių Europos kaimynų atžvilgiu, būsime vertinami ne vieną dešimtmetį“, - sakė A.Ažubalis.
Ministrai taip pat aptarė naujai kilusias problemas Armėnijos ir Azerbaidžano santykiuose.
„Pritariame ES išsakytam susirūpinimui dėl situacijos, susiklosčiusios po Azerbaidžano valdžios priimtų sprendimų Ramilio Safarovo atžvilgiu. Mūsų pirminis interesas yra stabilumas Pietų Kaukazo regione. Tikimės, kad išeities iš esamos padėties bus ieškoma, remiantis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis“, – pabrėžė A.Ažubalis.
Jis akcentavo vieningą Šiaurės ir Baltijos šalių požiūrį į euro zonos problemas.
„Iš esmės sutariame, kad iš užburto rato, kuriame atsidūrė euro zona beveik neįmanoma ištrūkti, jei ignoruosime tris principus: pirma, augimas ir fiskalinė disciplina – neatsiejami; antra, augimas turi remtis našumu ir inovacijomis; trečia, turime pilnai išnaudoti vieningos rinkos galimybes augimui skatinti“, - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Penkias Šiaurės ir tris Baltijos šalis vienijantis neformalus formatas veikia nuo 1992 metų. Kasmetį aštuonių valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimą organizuoja veiklą koordinuojanti valstybė - šiemet ši šalis yra Lietuva.
Praėjusiais metais renginys vyko Helsinkyje, kitąmet jis bus rengiamas koordinavimą iš Lietuvos perimsiančioje Švedijoje.
