Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako,
kad šiais metais Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui
sukanka dvidešimt metų, per kuriuos šalys stiprino bendras
pajėgas, kad kartu galėtų reaguoti į iššūkius regione ir
pasaulyje.
„Šiemet daug dėmesio skyrėme padėčiai Rytų partnerystės
valstybėse ir pietinėje Europos kaimynystėje, stiprinome
bendradarbiavimą lyčių lygybės skatinimo ir vystomojo
bendradarbiavimo srityse, toliau plėtojome bendrą kibernetinio
saugumo viziją ir pradėjome keistis idėjomis branduolinio saugumo
srityje, kartu padedame Moldovai ir Ukrainai reformuoti jų gynybos
sektorius“, - kalbėjo A.Ažubalis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad nors NB8 -
stabilumo ir taikos regionas, tačiau jis yra ir platesnio regioninio,
ir globalaus konteksto dalis.
„Aptarėme Rytų partnerystės šalių ir Artimųjų Rytų
aktualijas, euro zonos, bendradarbiavimo Jungtinėse Tautose, NATO ir
ES misijose bei bendrus saugumo klausimus“, - sakė Lietuvos
diplomatijos vadovas.
Anot ministro, Šiaurės ir Baltijos šalys patvirtino
pasiryžimą remti ir skatinti Rytų partnerystės šalių Europos
integracijos pastangas.
„Demokratinėms politinėms jėgoms Rytų kaimynystėje turime
parodyti, kad tvirtai remiame jų euroatlantinę viziją. Politiniai
ir finansiniai įsipareigojimai Rytų partnerystės šalims neturėtų
būti užmiršti dėl įtemptos ekonominės padėties Pietų
kaimynystės valstybėse. Nuo to, kiek įžvalgumo tarptautinė
bendruomenė šiuo sudėtingu metu parodys tiek pietinių, tiek
rytinių Europos kaimynų atžvilgiu, būsime vertinami ne vieną
dešimtmetį“, - sakė A.Ažubalis.
Ministrai taip pat aptarė naujai kilusias problemas Armėnijos ir
Azerbaidžano santykiuose.
„Pritariame ES išsakytam susirūpinimui
dėl situacijos, susiklosčiusios po Azerbaidžano valdžios
priimtų sprendimų Ramilio Safarovo atžvilgiu. Mūsų pirminis
interesas yra stabilumas Pietų Kaukazo regione. Tikimės, kad
išeities iš esamos padėties bus ieškoma, remiantis visuotinai
pripažintomis tarptautinės teisės normomis“, – pabrėžė
A.Ažubalis.
Jis akcentavo vieningą Šiaurės ir Baltijos šalių požiūrį
į euro zonos problemas.
„Iš esmės sutariame, kad iš užburto rato, kuriame atsidūrė
euro zona beveik neįmanoma ištrūkti, jei ignoruosime tris
principus: pirma, augimas ir fiskalinė disciplina – neatsiejami;
antra, augimas turi remtis našumu ir inovacijomis; trečia, turime
pilnai išnaudoti vieningos rinkos galimybes augimui skatinti“, -
sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Penkias Šiaurės ir tris Baltijos šalis vienijantis neformalus
formatas veikia nuo 1992 metų. Kasmetį aštuonių valstybių
užsienio reikalų ministrų susitikimą organizuoja veiklą
koordinuojanti valstybė - šiemet ši šalis yra Lietuva.
Praėjusiais metais renginys vyko Helsinkyje, kitąmet jis bus
rengiamas koordinavimą iš Lietuvos perimsiančioje Švedijoje.