Iš didžiosios politikos besitraukiančio socialdemokrato Česlovo Juršėno raginimai pagaliau rimtai susimąstyti apie vaivorykštės koaliciją sulaukė atgarsio konservatorių stovykloje.
Pats dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis ne tik neatmetė tokios idėjos, bet netgi ją parėmė. Tiesa, itin atsargiai ir aptakiai.
Tačiau abiejų partijų lyderiai vaivorykštės, atrodo, neįsivaizduoja.
Nenori lošti su Darbo partija
Rinkimuose nebedalyvausiantis kairiųjų veteranas Č. Juršėnas neslėpė, jog jį labiausiai gąsdina perspektyva, kad jo partija po rinkimų dėl valdžios gali susidėti su Darbo partija ir „tvarkiečiais”.
Politikos užkulisiuose iš karto pasigirdo kalbų, kad Č. Juršėnas iš rinkimų gali trauktis būtent dėl to. Be to, jis esą itin aktyviai įtikinėjo prezidentę Dalią Grybauskaitę, pas kurią dažnai lankosi, paremti būtent tokią koaliciją.
Apie tai, kad kairiesiems ir dešiniesiems reikėtų jau dabar pradėti galvoti apie tai, ar jie gali susitarti dėl bendro darbo po rinkimų, Č. Juršėnas kalbėjo ir sekmadienį „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „24/7”.
„Jeigu mes, kaip šachmatininkai, nenagrinėsime įvairių variantų, bus blogiausias. Tai gali būti ir kitų partijų koalicija”, – sakė Č. Juršėnas, leisdamas suprasti, kad už borto gali likti ne tik dešinieji, bet ir kairieji.
Pirmiausia – darbų sąrašas
„Pirmiausia norėčiau atiduoti pirmenybę koalicijai su savo protu. Jeigu partijoje yra tokios koalicijos galimybė, tai yra galimybė koalicijos ir su kitos partijos konsoliduotu protu”, – svarstė V.Landsbergis.
Europarlamentaras taip pat itin kritiškai kalbėjo apie Darbo partiją, primindamas įvairias jos lyderio Viktoro Uspaskicho „aferas”.
Tiek V.Landsbergis, tiek Č. Juršėnas ypač pabrėžė, kad dešinieji ir kairieji turėtų pirmiausia susitarti dėl bendrų darbų sąrašo, o tik po to – dėl postų.
„Turėtų būti labai aiškiai juodu ant balto parašyta, ką darome, kai darome, ko negalime padaryti. Tai turėtų būti geležinis dokumentas”, – sakė socialdemokratų atstovas.
O konservatorius kalbėjo apie diskusiją dėl gerovės sampratos, teismų reformos, energetikos, uždavinių šaliai apskritai.
Č. Juršėnas priminė, kad kairieji su dešiniaisiais buvo kartu svarbiausiu šaliai momentu – esą Sąjūdis rėmė savarankiška tapusią Lietuvos komunistų partiją.
Partijų sutaikyti neįmanoma?
Tiesa, abu pašnekovai pripažino, kad realių šansų sudaryti tokią koaliciją yra niekingai mažai.
„Nežinau, ar mano partija po rinkimų bus kokių nors koalicijų iniciatorė. Socialdemokratų reikalas, ar jie kvies konservatorius, ar nugalės kokie nors revanšistiniai interesai”, – pareiškė V. Landsbergis.
Č. Juršėnas sutiko, kad abiejose partijose greičiausiai vyraus neišraunamas nepasitikėjimas vienų kitais: „Jūsiškiai mūsų nelabai mėgsta, mūsiškiai – jūsų.”
Abiejų partijų vadovai kol kas iš tiesų itin skeptiškai vertina koalicijos idėjas – tokios kalbos juos net erzina.
Konkreti kalba – vėliau
Konservatorių partijos vicepirmininkė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė praėjusią savaitę pareiškė, kad nesvarstoma dėl jokių koalicijų su jokia iš dabartinių opozicinių partijų.
Seimo dešiniųjų frakcijos vadovas Jurgis Razma vakar kalbėdamas su „Lietuvos rytu” buvo diplomatiškesnis: „Manau, diskusija dėl bendrųjų prioritetų partijoje iš tiesų gali prasidėti, nors, žinoma, konkretesnė kalba bus tik po pirmojo rinkimų turo.
Pirmiausia, aišku, greičiausiai kalbėsimės su dabartiniais partneriais ir žiūrėsime, kaip bus. O jeigu kalbėtume apie alternatyvą „socialdemokratai ar Darbo partija”, koalicijos su Darbo partija tikimybę laikyčiau itin maža, jeigu iš viso ją įžvelgčiau.”
Kairiųjų vadas – griežtas
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė, kad kalbos apie vaivorykštę yra tiktai „šiek tiek atsipalaidavusio” Č. Juršėno pamąstymai.
„Mūsų partijoje tokia idėja paprasčiausiai nerastų pritarimo – tai matau jau dabar.
Dešinieji nesikeičia. Per ketverius metus nieko nepadarė, o retorika – tokia pati kaip ir pirmą dieną atėjus į Vyriausybę.
Tokia koalicija paprasčiausiai būtų negyvybinga”, – išrėžė A. Butkevičius.
Iš pirmų lūpų
Vytautas Dumbliauskas
Politologas
„Žinoma, tokios koalicijos galimybė – reali. Kaip pabrėžė ir pats Č. Juršėnas, Seimas greičiausiai bus labai margas, tad tie, kurie norės valdžios, turės būti labai pragmatiški. Abiejų šių partijų lyderiai tokie ir yra.
Be to, juk konservatoriai rėmė praėjusią G.Kirkilo Vyriausybę, kurios daugelis sprendimų buvo priimti jų dėka, nors dabar, žinoma, ant jos visus šunis karia.
Aišku, šios partijos – itin priešiškos viena kitai, ir tai yra rimtas veiksnys. Tačiau kairiesiems reikia ką nors galvoti, jei nenori rinktis tik iš vieno V. Uspaskicho. Prisimename, kaip pastarasis „dirbo” su kairiaisiais ir kaip galų gale pasitraukė iš Vyriausybės.
Tačiau tuomet socialdemokratams vadovavo A. Brazauskas, kurio jau nebėra. Tad šįkart gali tekti trauktis A.Butkevičiui.”
