Pasak krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, pradėjus teikti kremavimo paslaugas, kinta ir laidojimo tradicijos: vis dažniau mirusiųjų palaikai pirmiau kremuojami, tada urna su pelenais šarvojama, atėjusiems atsisveikinti rodomos skaidrėse užfiksuotos velionio gyvenimo akimirkos, skamba jam patikusi muzika.
„Pasirinkus kremavimą, atsisveikinimo su velioniu laikas dažniausiai sutrumpėja iki vienos paros, - pastebi V. Labanauskas. - Kitose Europos šalyse mirusiųjų palaikai iki kremavimo laikomi morgų šaldytuvuose tol, kol artimieji sutaria visiems tinkamą laidojimo datą, pagal kurią derinama ir kremavimo data. Ar taip bus ir pas mus - parodys laikas“.
Iš kitų Europoje veikiančių krematoriumų Kėdainių išsiskiria tuo, kad yra vienintelis, kuriame sudarytos sąlygos mirusiojo artimiesiems palydėti karstą su palaikais iki kremavimo įrenginio bei stebėti kremavimo procesą kompiuterio monitoriuje arba pro technologinį langelį.
„Iš pradžių dirbome viena pamaina ir tik darbo dienomis, po pusmečio jau perėjome prie dviejų pamainų grafiko, taip pat dirbame ir šeštadieniais, o prireikus - ir sekmadieniais“, - pasakojo krematoriumo vadovas.
Šalies gyventojams, nutarusiems pasinaudoti kremavimo paslauga, krematoriumas siūlo pasirašyti trišalę sutartį, tolygią testamentui, tačiau neįpareigojančią finansiškai, taip pat - galimybę susipažinti su krematoriumo veikla apsilankant jame iš anksto suderintu laiku.
Lietuviško kapitalo valdomas pirmasis krematoriumas Lietuvoje pradėjo veikti 2011 m. lapkričio 29 d. Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Krematoriumo projektas, kainavęs apie 8 mln. litų, vykdytas privačiomis ir finansinių institucijų lėšomis.
Šiuo metu kremacijos vyksta naudojant vieną kremavimo liniją, užtikrinančią 4000 kremavimų per metus, t. y. visiškai tenkinančią šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją.
