Teisėjo nuomone, toks žingsnis buvo reikalingas po pernai
paskelbto Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimo, jog
nuolatinis ir negrįžtamas draudimas būti renkamam į parlamentą
yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
G. Mesonio teigimu, Konstitucinis Teismas „turėjo teisinę
galimybę atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo
jurisprudenciją ir apsispręsti dėl konstitucinės jurisprudencijos
kaitos“, taip pripažįstant europinį standartą.
„Europinio standarto pripažinimas yra prasmingas pirmiausia
kalbant apie atskiro žmogaus teises ir laisves, nes tai savaime yra
neginčijama vertybė“, - rašo G. Mesonis.
Jurisprudencijos pakeitimas, teisėjo teigimu, būtų „pašalinęs
atskiro žmogaus ir visos visuomenės sąmonėje sukurtą teisinio
neapibrėžtumo jausmą ir pagrindą skirtingų visuomenės grupių
nesantaikai“, taip pat „nenukėlęs išlikusios problemos sprendimo
neapibrėžtam laikui ir neaiškioms perspektyvoms“.
Teisėjas taip pat nepritaria Konstitucinio Teismo nuomonei, jog
vienintelė išeitis būtų keisti Konstitucijos tekstą - pasak
G. Mesonio, keičiantis Strasbūro teismo praktikai, pasirinkus tokį
kelią „neišvengiamai gali tekti nuolatos daryti Konstitucijos
gramatinio teksto pakeitimus“.
Pasak G. Mesonio, pakeitęs išaiškinimą, Konstitucinis Teismas
taip pat būtų parodęs, jog jis ir Europos Žmogaus Teisių Teismas
„yra ne konkurentai, o vienas kitą gerbiantys bei suprantantys
bendradarbiai, kartu siekiantys to paties tikslo - užtikrinti
žmogaus teises ir laisves“.
Konstitucinis Teismas trečiadienį užkirto kelią pašalintam
prezidentui R. Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, paskelbęs, jog
partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui kandidatuoti leidęs
įstatymas prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo teigimu, po Europos Žmogaus Teisių Teismo
sprendimo reikėjo keisti Konstituciją, o ne vien Seimo rinkimų
įstatymą. Teismo nuomone, įstatymu mėginęs įveikti Konstitucinio
Teismo nutarimo galią Seimas viršijo savo įgaliojimus.
Teismas vertino pavasarį priimtą Seimo rinkimų įstatymo
pataisą, pagal kurią per apkaltą pašalinti asmenys į parlamentą
kandidatuoti negali ketverius metus po apkaltos. Iki tol po priesaikos
sulaužymo kandidatuoti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos.
Pastarasis draudimas rėmėsi anksčiau priimtu Konstitucinio
Teismo nutarimu. 2004 metais teismas buvo pareiškęs, kad asmuo,
sulaužęs konstitucinę priesaiką, daugiau niekada negali eiti
pareigų, kurių pradžia siejama su priesaikos davimu.
„Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime konstatavo,
kad 2004 m. gegužės 25 d. nutarime suformuluota teisinė pozicija
(ratio decidendi) turi precedento reikšmę ir jį saisto“, - sakoma
teismo pranešime spaudai.
Anot Konstitucinio Teismo, Strasbūro teismo sprendimas, jog
draudimas kandidatuoti iki gyvos galvos yra neproporcingas, reiškia,
kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos nuostatos yra nesuderinamas su Lietuvos Konstitucijos
nuostatomis, taigi reikalingos Konstitucijos pataisos.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama
Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti
šį nesuderinamumą – priimti atitinkamą (-as) Konstitucijos
pataisą (-as)“, - rašoma Konstitucinio Teismo pranešime spaudai.
Konstitucinio Teismo nuomone, priimdamas rinkimų įstatymo
pataisas „įstatymų leidėjas mėgino įveikti Konstitucinio Teismo
2004 m. gegužės 25 d. nutarimo galią ir pažeidė draudimą vėliau
priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais vėl nustatyti tokį
teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo
nutarime išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata“.
Konstitucinio Teismo nuomone, parlamentarai taip „viršijo
Konstitucijoje nustatytus savo įgaliojimus, taip pat pažeidė
konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės principus“.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo
surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus
Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam
rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.