Ir Lietuvoje, ir vidutiniškai visoje ES 40 proc. gyventojų
teigiamai vertina Europos Sąjungą - tai 9 proc. punktais daugiau
negu prieš pusmetį. Pusė Lietuvos ir ES gyventojų mano, kad jų
šalies narystė ES yra geras dalykas. Lietuvių, nusiteikusių prieš
ES ir savo šalies narystę joje, yra 11-14 proc. - tai mažiau negu
ES vidurkis (16-23 proc.). Neutralūs ES bei narystės joje atžvilgiu
yra 31-35 proc. europiečių ir 37-45 proc. lietuvių.
Paprašyti išvardinti tris ES institucijas, 53 proc. europiečių
ir net 59 proc. lietuvių paminėjo Europos Parlamentą (EP), tuo
tarpu Europos Komisiją paminėjo tik 25 proc. europiečių ir 27 proc.
lietuvių. Net 68 proc. lietuvių mano, kad EP geriausiai atstovauja
ES interesams, o 71 proc. teigia, kad jo vaidmuo ES valdyme yra
svarbus.
Europoje daugėja žmonių, laikančių save tik savo šalies
tautiečiais, o ne europiečiais. Lietuvoje 59 proc. gyventojų laiko
save vien lietuviais - tai 5 proc. punktais daugiau negu prieš
pusmetį ir 15 proc. punktais daugiau negu ES vidurkis. Šiuo
atžvilgiu didesni nacionalistai yra tik čekai, airiai ir britai.
Tik 36 proc. Lietuvos gyventojų save laiko lietuviais ir
europiečiais (ES vidurkis - 49 proc.). Per pusmetį taip manančių
Lietuvoje sumažėjo 7 proc. punktais (Europoje - 5). Vos 2 proc.
lietuvių laiko save tik europiečiais (ES vidurkis - 4 proc.).
Tyrimas atskleidė nacionalizmo sustiprėjimą beveik visoje ES,
išskyrus Kiprą, Liuksemburgą, Švediją, Daniją, Austriją, Rumuniją
ir Graikiją (laikančių save vien graikais per pusmetį sumažėjo net
15 proc. punktų!).
42 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad svarbiausia europinės
tapatybės dalis yra laisvės ir demokratijos vertybės. Mažiausi
rodikliai šiuo atžvilgiu - Ispanijoje (26 proc.) ir Latvijoje (28
proc.). 30 proc. lietuvių mano, kad ES sieja bendra kultūra, 22
proc. - bendra istorija, o 23 proc. - ekonomikos sėkmė. Visi minėti
Lietuvos rodikliai artimi ES vidurkiui. Tuo tarpu bendra valiuta -
euras kaip tapatybės elementas daug svarbesnis euro zonoje negu jai
nepriklausančiose šalyse.
72 proc. europiečių ir net 78 proc. lietuvių mano, kad
svarbiausia ES politikos kryptis krizės laikotarpiu turėtų būti
kova su nedarbu ir darbo vietų kūrimo skatinimas.
40 proc. lietuvių ir apskritai europiečių jaučiasi gerai
informuoti apie EP veiklą (per pusmetį šis skaičius išaugo). Kita
vertus, Lietuvoje padaugėjo ir tų, kurie jaučiasi prastai
informuoti apie EP. Tokių yra 14 proc. - tai 9 proc. punktais
mažiau negu ES vidurkis, bet 5 proc. punktais daugiau negu prieš
pusmetį.
Apie 70 proc. lietuvių ir europiečių teigė mažai žinantys apie
ES institucijas, jų vaidmenį bei vadovus. Į esminius faktinius
klausimus apie ES institucijas teisingai atsakė 30 proc. lietuvių
(ES vidurkis - 35 proc.). Blogiau už lietuvius ES reikalus išmano
airiai, ispanai, portugalai, italai ir britai, o geriausi ES
institucijų žinovai yra danai, švedai, olandai ir suomiai. 27 proc.
lietuvių teisingai pasakė kitų EP rinkimų datą - 2014 m. (ES
vidurkis - 25 proc.).
Tik mažuma lietuvių mano, kad į jų nuomonę atsižvelgiama
politikoje. 42 proc. europiečių ir tik 30 proc. lietuvių mano, kad
jų nuomonė yra svarbi ES (tiesa, taip manančiųjų padaugėjo visose
ES šalyse). Dar mažiau lietuvių - vos 20 proc. - mano, kad jų
nuomonė svarbi jų pačių šalyje. Nors per pusmetį teigiamai šiuo
atžvilgiu nusiteikusių žmonių Lietuvoje padaugėjo, tai prasčiausias
rodiklis visoje Sąjungoje (palyginti ES vidurkis - 58 proc.).
Sustiprėjo nuomonių išsiskyrimas klausimu, kiek respondento
šalies balsas svarbus ES. Tik 47 proc. lietuvių mano, kad Lietuvos
balsas ES svarbus (tai 5 proc. punktais daugiau negu prieš
pusmetį), o 48 proc. - kad nesvarbus (tai 6 proc. punktais daugiau
negu prieš pusmetį). ES vidurkis - atitinkamai 65 ir 31 proc.
Balsavimą EP rinkimuose kaip geriausią būdą užtikrinti savo
įtaką ES sprendimams paminėjo 34 proc. lietuvių - kartu su čekais
tai prasčiausias rodiklis visoje ES (vidurkis - 57 proc.). 54 proc.
europiečių ir 45 proc. lietuvių teigė, jog būtų labiau paskatinti
balsuoti, jei rinkimų kampanijos metu Europos politiniai aljansai
įvardintų savo kandidatus į Europos Komisijos pirmininko postą.