„Rugsėjis vos prasidėjo, o mano vaikai, kaip ir pernai, vėl utėlėti”, – prisipažino vilnietis P. T.
Ketverių ir septynerių metų atžalas į sostinės senamiestyje esantį darželį vedantis vyras žino, kaip sunku iš plaukų išguiti šiuos parazitus.
Pernai jis paklojo ne vieną šimtą litų preparatams, skirtiems utėlėms, o kartu – ir glindoms naikinti.
Bet paaiškėjo, kad dauguma tų preparatų, net ir labai brangių, neveiksmingi.
„Praėjusią savaitę išvydęs vaikų galvose utėles, nieko nelaukdamas nudrožiau į artimiausią vaistinę nusipirkti tirpalo, kuris pernai padėjo išnaikinti šiuos parazitus. Bet negavau.
Pasirodo, kone visose tinklo vaistinėse jis tuo metu buvo išpirktas. Šiuo metu preparatai nuo utėlių graibstyte graibstomi”, – kalbėjo P.T. Nepavyko jam nupirkti ir tankių šukų, skirtų glindoms iššukuoti, nes ir jos šiuo metu yra viena geidžiamiausių prekių.
Būtinas tėvų sutikimas
Tačiau dar labiau nei nesėkmingos utėlėms naikinti skirtų preparatų paieškos šį vilnietį erzina vaikų darželiuose, kaip, beje, ir mokyklose, galiojanti tvarka.
Pasirodo, apžiūrėti, ar iš vasaros atostogų sugrįžusių vaikų plaukuose nėra utėlių, negali nei auklėtojos, nei darželių ar mokyklų medikai.
Ugdymo įstaigų darbuotojai, negavę tėvų sutikimo, neturi teisės patikrinti vaikų galvų net ir tuomet, kai jie akivaizdžiai neatsigina niežulio.
Juo labiau be tėvų sutikimo jie negali pasikviesti visuomenės sveikatos specialistų.
„Matyt, vaikų darželiai ir mokyklos dangsto problemą, nes bijo nemalonės. Mūsų vaikų grupėje taip pat niekas nė neprasitarė apie utėles. Matyt, laukiama, kol tėvai susipras ir jas išnaikins, o užkrato banga atslūgs”, – svarstė P.T.
Užsikrėtusių – daugiau
„Sergamumas utėlėtumu daug didesnis, nei būta prieš keletą metų. Anksčiau vaikai ir darželiuose, ir mokyklose būdavo patikrinami, ar neturi parazitų. Dabar niekas to nedaro, nes esą būtų pažeistos žmogaus teisės”, – kalbėjo Vilniaus Centro poliklinikos Vaikų skyriaus vedėja Laimutė Šumskienė.
Ir ši medikė, ir jos kolegos prieš rugsėjį, kai tėvai ugdymo įstaigoms turi pateikti medicinos pažymas, sulaukė daugybės ir utėlėtų, ir niežais užsikrėtusių vaikų – dažniausiai iš skurdo paženklintų šeimų.
„Kol neišgydome jų, neišleidžiame į darželį ar mokyklą. Tačiau daugybė parazitų varginamų vaikų juk nė nepasiekia medikų”, – sakė L.Šumskienė.
Visuomenės sveikatos centrų duomenimis, kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 2 tūkst. utėlėtumo (pedikuliozės) atvejų, apie 40 proc. užsikrėtusiųjų – moksleiviai.
Bet šie duomenys tik iš dalies atspindi tikrąją padėtį, nes dauguma žmonių parazitus stengiasi išnaikinti patys ir į gydytojus nesikreipia.
Vaistinėse – antplūdis
Vilniaus Gedimino vaistinės direktorė Žydruolė Buinickienė paliudijo, jog šiuo metu, kaip ir kiekvieną rugsėjį, parduodama daugiau nei įprastai utėlėms naikinti skirtų preparatų.
„Ramunėlės” vaistinės direktoriaus Aido Uždavinio teigimu, preparatų utėlėms naikinti per pirmąsias rugsėjo dienas šio tinklo vaistinėse jau parduota 4–7 kartus daugiau nei per visą rugpjūtį.
Užkrato tikimybę didina ir skurdas
Jonas Antanavičius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro dezinfektologas
„Vasarą vaikai bendrauja su daugybe bendraamžių, kartais ir iš tokių šeimų, kuriose ne itin paisoma higienos ir kurios gyvena labai skurdžiai. O kur skurdas, ten ir parazitai.
Todėl nederėtų stebėtis, kad po atostogų į mokyklas ar darželius kai kurie vaikai grįžta utėlėti. Utėlės plinta toliau, nes jomis užsikrečiama per rankšluosčius, drabužius, bendrojo naudojimo daiktus.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, darželio auklėtojos be tėvų sutikimo išties negali patikrinti, ar vaikai neužsikrėtę parazitais.
Mokyklose vaikų sveikata profilaktiškai taip pat nebetikrinama. Bet tėvai ar mokytojai galėtų patarimo kreiptis į visuomenės sveikatos specialistą.”
