Ekspertai: „Lyderių forumo“ debatus apie užsienio politiką laimėjo A. Kubilius“

Ankstesnius debatus pralaimėdavusi opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ partija žengė žingsnį pirmyn nusprendusi, kad nuo šiol vietoj partijos lyderio europarlamentaro Rolando Pakso jai atstovaus energingesnis Seimo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. Tačiau ekspertai sukritikavo nacionalistinę ir populistinę „tvarkiečių“ retoriką.

Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos vadovai, akcentavę pragmatišką politiką, sulaukė tiek pagyrų, tiek aštrios kritikos. Apie socialdemokratų vadovą Algirdą Butkevičių ekspertai turėjo mažiausiai komentarų ir vertino jį daugiausia neutraliai.

Naujienų agentūros BNS ir „Lietuvos ryto televizijos“ rengiamoje debatų laidoje politinių partijų vadovų pozicijos labiausiai išsiskyrė kalbant apie Rusiją, kai socialdemokratai ir „darbiečiai“ pareiškė neįžvelgiantys jokios grėsmės iš didžiojo Rytų kaimyno.

Opozicija ne kartą bandė prikišti valdančiajai koalicijai, kad ši per mažai bendrauja su Rusija ir Baltarusija, tačiau konservatoriams ir liberalams pavyko sėkmingai atremti kritiką, pabrėžė ekspertai.

„Ir Tėvynės sąjungos, ir Liberalų sąjūdžio vadovai gana įtikinamai pasisakė ir atrodė solidžiai dėl to, jog argumentavo kalbėdami apie intensyvius kontaktus su kaimyninėmis šalimis, ypač susisiekimo srityje, taip pat bendradarbiavimo su Lenkija“, - teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Logika ir nuoseklumas - šios savybės padėjo vėl solidžiai pasirodyti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kurių poziciją su A. Kubiliumi taip pat pristatė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.

„Neabejotinas lyderis buvo vienas, arba viena partija - konservatoriai, konkrečiai kalbant, A. Kubiliaus-A. Ažubalio tandemas, kurie parodė, kad aiškiai suvokia, koks yra ir turi būti valstybės užsienio politikos turinys. Jų mąstymas ir teiginiai daugeliu atvejų buvo logiški ir nuoseklūs“, - sakė istorikas Algimantas Kasparavičius.

Banko „Swedbank“ vyriausiajam ekonomistui Nerijui Mačiuliui patiko konservatorių pozicija, kad gerų santykių su Rusija nebus tol, kol Lietuva bus energetiškai priklausoma nuo Maskvos, o ekonomikos ekspertė Aušra Maldeikienė pagyrė argumentus dėl gilesnės integracijos į Europos Sąjungą (ES) būtinybės.

„Negana, kad atgavome suverenitetą, bet mes esame ekonomiškai priklausomi, kaip niekad nebuvome priklausomi. Būtent dėl energetinių išteklių <...>. Dauguma klausimų konservatoriai pasakė aiškią, bekompromisę poziciją, ir argumentuotą. Gal ne viskam pritariu, bet konservatoriai, matyt, turi susiformavę aiškią poziciją. Gal kompromisų matosi mažai, bet neaišku, ar jų tikrai reikia. Argumentai nuosekliausi ir tiksliausi buvo konservatorių“, - teigė N. Mačiulis.

„Tėvynės sąjunga buvo logiškiausia. Premjeras buvo logiškas, nuoseklus, pačią integraciją į ES gana gražiai pagrindžia. Aš jiems duočiau pirmą vietą“, - kalbėjo ekonomistė A. Maldeikienė.

Tačiau ekspertai prieštaringai įvertino pastabas, kad Lietuva kartu su visa ES turi padėti Rusijai įvertinti savo istoriją. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis norėtų daugiau pragmatiškumo ir mažiau gręžiojimosi į praeitį, o naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad toks pasakymas gali būti įvertintas kaip pernelyg arogantiškas.

„A. Kubilius stipriai atrodo, pastaruosius ketverius metus būdamas premjeru jis principus deklaruoja teisingai. Bet kai kur reiktų būti pragmatiškesniam. Man atrodo, dėl istorijos nereikėtų aštrinti tų klausimų - reiktų remtis ateitimi“, - sakė R. Dargis.

„Tikslai kilnūs ir geri, tačiau, sakyčiau, pasisakymas gal kiek per arogantiškas, nes prieš pradedant vertinti kitų valstybių istoriją, Lietuvai reikėtų ir pačiai įsivertinti“, - kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Legendinės roko grupės „Antis“ lyderis, architektas Algirdas Kaušpėdas stipriausiu oponentu A. Kubiliui pavadino Darbo partijos vadovą Viktorą Uspaskichą. Ekspertai teigiamai įvertino jo pastabas apie eurointegraciją, bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir verslo interesų gynimą.

„V. Uspaskichas pabrėždavo galimybę visur bendradarbiauti, neužsidaryti, neizoliuotis. Galbūt čia pasireiškia Lietuvos ruso sugebėjimas pajusti slavišką sielą, nes buvo daug kalbama apie Baltarusiją ir Rusiją. Patiko, kad jis aiškiai siūlė ginti verslą užsienio politikos lygiu, gynė žemės ūkio išmokų suvienodinimą. Ir gynė protingą eurointegraciją, ką ne visi supranta ir populistiškai ginasi“, - sakė A. Kaušpėdas.

„V. Uspaskichas apie kai kuriuos dalykus pakankamai racionaliai kalbėjo. Jis neblogai pasirodė dėl integracijos į ES, kad mums reikėtų naudotis teikiamais privalumais ir stiprinti savo verslą. Šioje vietoje kaip verslininkas turbūt geriausiai pasirodė“, - sakė R.Dargis.

A. Maldeikienė teigė, kad V. Uspaskichas laikėsi pragmatiškos pozicijos. Jai įsiminė ir V. Uspaskicho pastaba apie nepanaudotą buvusią galimybę nutiesti per Lietuvą dujotiekį.

„Darbo partija buvo pragmatiška. V. Uspaskichas šį kartą kalbėjo logiškai ir nuosekliai. Kur buvo kalbama apie siūlymą dėl dujotiekio, tai toks siūlymas tikrai buvo 1998 metais - tiesti dujotiekį per Lietuvą. Buvo kategoriškai Valdo Adamkaus sustabdytas. V. Uspaskichas teisus - taip buvo“, - teigė A. Maldeikienė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad kelis kartus V. Uspaskichas pritarė dabartinės Vyriausybės pozicijai. Tačiau jai užkliuvo partijos vadovo pareiškimas, kad Rusija nekelia jokios grėsmės Lietuvai – delfi.lt vyriausiosios redaktorės nuomone, toks požiūris yra atsainus.

„Kalbant apie Rusiją, grėsmės nemato, ir pabrėžimas, kad „Rusijai nereikia daugiau teritorijos“ - labai keistas požiūris, nes mes puikiai žinome, kad Rusija turi įvairių interesų aplinkinėse valstybėse ir niekaip nesusitaiko su tuo, kad subyrėjo Sovietų Sąjunga. Toks požiūris pernelyg naivus ir atsainus“, - sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ekspertų nuomone, skambiausia vakaro fraze pasižymėjo E. Masiulis, kuris, reaguodamas į opozicijos raginimus sėsti su Rusija prie derybų stalo, atkirto: „Atsisėdome mes su Rusija, mes tik atsigulti su jais nesigulsime.“

„E. Masiulis buvo žaismingas ir žvalus, ir jo auksinė mintis buvo, kad galime ir turime su rusais sėdėti prie vieno stalo, bet tai nereiškia, kad gulsime į vieną lovą. Tai išsako ir pragmatiką, ir vertybę - kad reikia turėti savo charakterį, bet tas charakteris neturi būti idiotiškas ir (turi - BNS) netrukdyti bendravimui“ - sakė A. Kaušpėdas.

R. Dargis pastebėjo, kad Susisiekimo ministerijai vadovaujantis E. Masiulis tinkamai pabrėžė pažangą savo kuruojamoje srityje.

„E. Masiulis akcentavo savo sritį, kad stipriai pasistūmėta transporto sistemoje ir vystant sferą. Manau, kad šita politika yra reikalinga, tik kažin kiek liberalai yra pasirengę ją plėtoti ir nenusižengti vertybėms. Bet jis pragmatiškiausiai atrodė šiandien viso kalbėjimo metu“, - sakė R. Dargis.

A. Maldeikienės teigimu, E. Masiulis liberalias vertybes apgynė tik kalbėdamas apie originalią pavardžių rašybą dokumentuose, tačiau kitais klausimais, jos teigimu, deklaravo „išlaikytinių mentalitetą“.

„Tai pasijuto, kai kalbėjo apie integraciją į ES, nes integracija suvokiama vieninteliu aspektu: „Ten eisime, jei mums bus naudinga, o šiaip ta Europa yra tik daiktas, duodantis naudos“, - sakė A. Maldeikienė.

Istorikas A. Kasparavičius perspėjo, kad akcentuoti vien pragmatiškumą gali būti pavojinga. Būtent dėl tokios pozicijos jis liberalus su „darbiečiais“ pavadino debatų autsaideriais.

„Neabejotini šios diskusijos autsaideriai - Darbo partija ir Liberalų sąjūdis. Klausant jų kalbų apie Lietuvos santykius su Lenkija, apie santykius su Rusija, labai kyšojo utilitarinės pragmatizmo ausys - viskas tik per susisiekimo, transporto prizmę, tik ekonominis aspektas užsienio politikoje buvo girdimas“, - sakė istorikas.

„Jeigu po spalio rinkimų Seime valdančiąją koaliciją formuotų ir pirmu smuiku griežtų V. Uspaskichas ir E. Masiulis, aš bijau, kad Lietuvos užsienio politika galėtų turėti labai nemažų problemų ir sulauktų rimtų iššūkių, o jei prie jų kai kuriais klausimais prisidėtų socialdemokratai arba „tvarkiečiai“, situacija išvis galėtų tapti sunkiai valdoma ir sunkiai prognozuojama. Šiuo atveju aš į konservatorius žiūriu, bent jau užsienio politikos srityje, kaip į tam tikrą stabilizuojančią jėgą“, - kalbėjo A. Kasparavičius.

Ekspertų teigimu, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime seniūnas V. Mazuronis debatuose buvo aktyvesnis nei anksčiau partijai atstovavęs pirmininkas R. Paksas, tačiau rėmėsi nacionalistine ir populistine retorika, taip pat valdančiųjų kritika, o ne savomis idėjomis.

„V. Mazuronio atsiradimas šiuose debatuose, manyčiau, stiprina „Tvarkos ir teisingumo“ pozicijas, nes V. Mazuronis kalba, dirba rinkėjams ir atrodo geriau nei R. Paksas. Atrodo, kad jis geriau išmano reikalus ir yra aktyvus. V. Mazuronis pasirodė pakankamai gerai, aktyviai, kibo į atlapus valdantiesiems, prikišo ir sraigtasparnius ir laikėsi „Tvarkos ir teisingumo“ nacionalistinės linijos“, - kalbėjo M. Garbačiauskaitė–Budrienė.

„V. Mazuronis turi daug daugiau argumentų ir diskutuoja daug aktyviau, nei prieš tai darė R. Paksas. Panašu, kad R. Paksas yra atitrūkęs nuo Lietuvos politinio gyvenimo. V. Mazuronis atrodė įtikinamai, nors jis naudojo vieną paprastą formulę - kritikuoti dabartinės valdančiosios partijos veiklą. Jų pozicija - labai griežtai „ne“, jokio centralizavimo, jokios ekonominės politikos galių perdavimo į Briuselį. Natūralu - jie yra labai nacionalistinių pažiūrų“, - teigė N. Mačiulis.

„V. Mazuronis, pakeitęs R. Paksą, neabejotinai sustiprino „Tvarkos ir teisingumo“ poziciją. Bet jo pozicija - reikia-nereikia visą laiką kritikuoti, o ne pasiūlyti kažką nepopuliaraus. Retorikoje visada yra tokios ereliškos patetikos, kas žmonėms patinka. Bet tai yra populizmas. Visiems patinka tas buitinis nacionalizmas, bet jis yra tiktai žodžiuose“, - sakė A. Kaušpėdas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus R. Vilpišausko teigimu, „tvarkiečių“ retorika neatitinka tarptautinių politinių realijų.

„Kai kurios opozicinės partijos kalba taip, tarsi Lietuva egzistuotų gana izoliuotoje tarptautinėje erdvėje, ypač partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasisakymai apie griežtą nacionalinio intereso gynimą“, - sakė E. Vilpišauskas.

Socialdemokratų vadovo A. Butkevičiaus pasisakymuose ekspertai pasigedo savo vertybinės pozicijos deklaravimo, tačiau kai kurie sakė buvus teisingą jo kritiką dabartinei valdžiai dėl to, kad trūksta dialogo su Rusija energetiniais klausimais.

„A. Butkevičiui, man atrodo, reikėtų atskiros diskusijos dėl užsienio politikos partijoje. Daugiau buvo reagavimas į kitų politikų kalbėjimus, o ne kažkokių savo vertybių deklaravimas. Teisingų dalykų pasakė dėl energetinės arogancijos, dėl nesikalbėjimo. Bet iš principo, mano galva, reikėtų tais klausimais rimčiau pasiruošti“, - sakė R. Dargis.

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, socdemų vadovo pareiškimas, kad Lietuvos valdžia sugadino santykius su kaimynais, ne visiškai atitinka tikrovę. Be to, ji populistiniu pavadino politiko pareiškimą, kad gynybos finansavimas krizės sąlygomis neturi būti prioritetas.

„Labai populistinis pasirodė jo teiginys, kad kalbant apie gynybą, prioritetas turėtų būti kitos sritys, piliečiams rūpimi dalykai, o ne gynyba. A.Butkevičius apkaltino valdančiuosius energetine arogancija - tai, kad jie nenori sėstis prie derybų stalo su „Gazprom“ - manau, kad tai yra teisingas pastebėjimas. Į ką norėčiau atkreipti dėmesį, kalbėdama apie A.Butkevičių - jis akcentavo, kad santykiai su užsienio šalimis yra sugadinti - gal, sakyčiau, čia toks pernelyg aštrus išsireiškimas“, - kalbėjo ji.

„A. Butkevičius nieko ypatingo nepasakė. Jis niekuo nesuintrigavo“, - sakė A. Kaušpėdas.

Ekspertų vertinimu, debatai patvirtino, jog partijos užsienio politikos nelaiko prioritetine kryptimi, nes trūko racionalių idėjų, ką keisti ateityje.

R. Vilpišausko teigimu, opozicija nepateikė nė vieno konkretaus pasiūlymo, išskyrus bendras frazes apie būtinybę bendradarbiauti.

„Nebuvo nė vieno konkretaus pasiūlymo iš visų trijų opozicinių partijų, ką jos konkrečiai darytų kitaip, išskyrus bendro pobūdžio frazes, jog reikia bendrauti. Bet nieko konkrečiai, ką kitaip reikėtų spręsti santykiuose su Lenkija, Baltarusija arba Rusija, arba Lietuvai dalyvaujant ES. Tai rodo, kad užsienio politika nėra prioritetinė sritis, šių partijų požiūriu, o Seimo rinkimuose - ir ne pati įdomiausia Lietuvos gyventojams. Galbūt tai rodo ir tam tikrą kompetencijos trūkumą“, - kalbėjo R. Vilpišauskas.

N. Mačiuliui nepatiko, kad partijų vadovai koncentravosi į praeitį - tai, pasak ekonomisto, nėra brandžių debatų bruožas.

„Daugiausia diskutuota, kas buvo padaryta pastaruosius ketverius metus. Tai nėra gerų brandžių debatų bruožas, nes partijų lyderiai turėtų išsakyti, kas vyks ateityje, o ne badyti pirštais į tai, kas vyko anksčiau“, - sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, nerimtai pasirodė ir diskusija apie išlaidų gynybai didinimą, kai buvo diskutuojama apie šimtąsias procento dalis. Šiuo klausimu konkrečiau pasisakė tik E. Masiulis, kuris sukritikavo, jog didžioji dalis gynybos išlaidų skiriama atlyginimams mokėti.

„Nėra rimta diskusija, kai kalbama apie šimtąsias BVP dalis. Nerimtai ir neargumentuotai atrodo. Tik liberalai kiek rimčiau atrodė, kai pasakė, kad reikia keisti išlaidų struktūrą, ir atkreipė dėmesį, kad struktūroje labai maža dalis skiriama produktyvioms dalims, o didžioji dalis skiriama einamosioms išlaidoms ir atlyginimams. Manau, kad klausytojams visgi neliko aišku, ar reikia padidinti išlaidas. Kai kalbame, kad daugiau bus skiriama, nesvarbu ar auga BVP, ar ne, mes kalbame, kad kažkam bus mažiau skiriama. Kai nepasakoma, kuri kita dalis mažesnė, tai pažadas tuščias“, - teigė N. Mačiulis.

A. Maldeikienė pasigedo, kad politinės partijos suformuluotų esamas problemas ir nurodytų būdus joms spręsti.

„Mūsų partijos jokių klausimų nekelia. Kai nesuformuluojama problema, neaišku, kaip spręsti. Kalbama daugiau apie save arba apie savo oponentą. Normali politika yra problemos suformulavimas ir atsakymas į problemą“, - teigė A. Maldeikienė.