Antradienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) buvo registruotas potencialus donoras. Transplantacija turėjo būti atlikta Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, tačiau operacija įvykdyta Kauno klinikose.
„Kepenų transplantacija atlikta galimai pažeidžiant recipiento parinkimo eilę, kuri numatyta pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą įsakymą“, - trečiadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras.
Anot jo, vadovaujantis teisės aktais ir nustatytais kriterijais, pirminį organų paskirstymą atlieka kompetetinga institucija, tai yra Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
„LSMU ligoninės transplantologai nederino savo veiksmų su biuro vyriausiuoju specialistu (koordinatoriumi), atsakingu už transplantacijos proceso koordinavimą. Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai susirūpinę tokia situacija“, - teigia biuras.
Transplantacijos biuro atstovai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), prašydami šį atvejį ištirti.
SAM pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo recipiento parinkimo eilės ir kitų nustatytų reikalavimų pažeidimų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose.
LSMUL Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas teigia, kad antradienį klinikose atsiradus donorui skubiai operacija atlikta pacientei, kuriai transplantacijos reikėjo nedelsiant.
„Tenka apgailestauti, kad dėl susidariusios skubios situacijos, nespėta laiku užpildyti dokumentų“, - tvirtino jis.
Kauno klinikų duomenimis, antradienį Neurochirurgijos reanimacijos skyriuje atsirado B(III) Rh+ kraujo grupės potencialus donoras. Iš artimųjų gavus raštišką sutikimą organų donorystei pradėta ruoštis organų paėmimo operacijai.
Kepenų ciroze serganti pacientė, kuriai persodintos kepenys, į Nacionalinio transplantacijos biuro kuruojamą sąrašą pirmine bilijine buvo įtraukta praėjusių metų liepą. Šių metų liepos mėnesį ji buvo konsultuota.
„Konstatuotas ryškus būklės pablogėjimas. Spręstas klausimas dėl ligonės įtraukimo į skubų kepenų transplantacijos sąrašą“, - teigė Gastroenterologijos klinikos vadovas.
Anot jo, šių metų rugpjūčio 31 dieną atsirado potencialus donoras ir Transplantacijos biuro leidimu, šiai ligonei planuota persodinti kepenis. Tačiau operacija neįvyko, nes ištyrus donoro kepenis histologiškai, diagnozuota ryški steatozė (kepenų suriebėjimas).
„Dinamikoje pacientės, MELD balų skaičius nuo 10 pakilo iki 13, progresavo nepakeliamas kūno niežulys, encefalopatija. Dėl šių simptomų progresavimo vėl buvo svarstomas skubios kepenų transplantacijos atlikimo klausimas“, - rašoma Kauno klinikų BNS atsiųstame pranešime.
„Kadangi ligonės būklė buvo labai pablogėjusi, antradienį Neurochirurgijos reanimacijoje atsiradus donorui, konsiliumo metu, dalyvaujant trims gydytojams, rekomenduota ligonei atlikti skubią kepenų transplantaciją. Apie susidariusią situaciją per LSMUL KK transplantacijos koordinatorę informuotas Organų transplantacijos biuras“, - rašo profesorius L. Kupčinskas.
Jo teigimu, kepenų transplantacija buvo sėkminga.
„Ši kepenų transplantacija yra atlikta laikantis Lietuvoje galiojančių aktų apie multiorganinį organų ruošimą ir organų transplantaciją“, - pabrėžė medikas.
Jis teigė, kad Kauno klinikos planuoja kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu peržiūrėti donorinių organų paskirstymo taisykles Lietuvoje, nes šiuo metu galiojanti donorinių organų paskirstymo tvarka nesanti optimali.
„Tais atvejais, kai atsiranda donoras viename iš dviejų Transplantacijos centrų: VU Santariškių klinikoje ar LSMUL KK, siūlytume teikti pirmenybę transplantacijai centrui, kuriame yra ruošiamas donoras. Lietuvoje šiuo metu trūksta donorinių organų ir atliekant kepenų transplantaciją centre, kuriame paruoštas donoras, galima gerokai sutrumpinti kepenų šaltos išemijos laiką, ir tokiu būdu panaudoti kiek blogesnės kokybės „marginalinius“ organų donorus ir ženkliai pagerinti pagalbą transplantacijos laukiantiems ligoniams“, - rašo L. Kupčinskas.
Anot jo, Lietuvoje „marginalinės“ donorinės kepenys šiuo metu praktiškai netransplantuojamos, nors daugelyje Europos valstybių “marginalinių” kepenų panaudojimas padeda išspręsti donorų trūkumo problemą.
