Kultūros veikėjai taip pat prašo šio įstatymo nepasirašyti ir grąžinti jį Seimui iš naujo svarstyti ir tobulinti taip, kad „būtų atsižvelgta į kūrybinių sąjungų pastabas, jog formuojant Lietuvos kultūros tarybą būtų užtikrintas skirtingų Lietuvos regionų ir skirtingų kultūros sričių kompetentingas atstovavimas, kiek įmanoma išvengta galimo subjektyvumo bei tendencingumo“, - rašoma kreipimesi į prezidentę.
Kultūros ir meno kūrėjai atkreipia prezidentės dėmesį, kad neatsižvelgus į kultūros žmonių ir organizacijų pasiūlymus priimtame įstatyme yra nemotyvuotai atsisakyta delegavimo į Tarybą principo ir sukuriama tik Kultūros tarybos rinkimų iliuzija, kadangi Tarybos narių parinkimo mechanizmas nėra pagrįstas ir skaidrus.
Kreipimesi teigiama, kad „svarbiausias įstatymo trūkumas yra tas, jog įstatymas įtvirtina naują instituciją - Lietuvos kultūros tarybą, kuriai suteikiami didžiuliai įgaliojimai kultūros politikos formavimo ir finansavimo srityje, tačiau jos sudarymo principai yra ydingi, nes neužtikrina skirtingų kultūros sričių ir skirtingų regionų atstovavimo Taryboje, parenkant jos narius sprendimai priimami darant įtaką kultūros ministrui, o Tarybos pirmininkas yra ne renkamas, bet teikiamas kultūros ministro tvirtinti Vyriausybei kaip valstybės tarnautojas. Tai jokiu būdu neatitinka „rankos atstumo“ principo, kaip deklaruota rengiant įstatymą. Priešingai, šis įstatymas sudaro galimybes ministrui vadovautis subjektyviais kriterijais, gali sustiprinti mažiau įtakingų kultūros sričių, institucijų ir regionų atstovų diskriminaciją, sukelti protekcionistinę konkurenciją ir įtampą tarp įvairių kultūros sričių bei regionų.
Kreipimąsi į prezidentę kartu su kūrybinių sąjungų vadovais pasirašiusi Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, komentuodama vakar Seimo priimtą įstatymą portalui Alkas.lt sakė, kad priimtas įstatymas atima galimybes atskiroms kultūros sritims atstovaujančioms bendruomenėms deleguoti savo sričių atstovusį Kultūros tarybą:
„Etninės kultūros atstovams dabartinė įstatymo redakcija nepalieka jokių galimybių dalyvauti formuojant Tarybą, nors Seimas dar 1999 m., priimdamas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, sutiko su jo preambulės teiginiu, jog „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“. Mūsų siūlymai iš esmės tobulinti įstatymo projektą, įtraukiant į Tarybos formavimo mechanizmą kompetetingai ir visapusiškai etninės kultūros sričiai atstovaujančią Etninės kultūros globos tarybą, taip pat konkretizuoti visavertį bei lygiavertį regionų ir kultūros sričių įvairovės atstovavimo principą, liko neišgirsti“, - sako Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė.
Kreipimąsi į Prezidentę pasirašė Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis, Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas, Lietuvių etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pareigas laikinai einanti dr. Audronė Nugaraitė, Lietuvos dailinininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė, LATGA-A tarybos narys Justas Garliauskas.
