Debatuose apie kovą su korupcija ekspertai pasigedo politikų nuoširdumo ir naujų idėjų

Tačiau ekspertai sutiko, kad partijų lyderiams trūko nuoširdumo atsakant į klausimą, ar jie kada nors yra davę arba patys gavę kyšį. Pasigesta ir naujų konkrečių idėjų, kaip kovoti ir su politine, ir su administracine korupcija.

„Matyti, kad tema sudėtinga ir politikams nedėkinga. Visos partijos turi pažeidžiamų vietų, todėl iš esmės trūko nuoširdumo“, - sakė architektas Algirdas Kaušpėdas.

Naujienų portalo delfi.lt vyriausiosios redaktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės nuomone, nė vienas laidos dalyvis neišlaikė testo, kai jų buvo paklausta dėl kyšio davimo arba ėmimo.

„Buvo juokinga klausyti. Manau, kad kiekvienas aukštesnio rango politikas pasakys, kad jam siūlė, o kai sako, kad nesiūlė - tada kyla klausimų, ar tas žmogus iki galo yra sąžiningas“, - pritarė ekonomistė Aušra Maldeikienė.

Naujienų agentūros BNS ir „Lietuvos ryto“ televizijos rengiamoje debatų laidoje partijų atstovai nepraleido progos priminti vieni kitų nuodėmes. „Darbiečiams“ priminta „juodosios buhalterijos“ byla, „tvarkiečiams“ – buvęs jų lyderio Rolando Pakso finansinis rėmėjas Jurijus Borisovas, konservatoriams – Seimo nariui Vitui Matuzui mesti įtarimai ir pan.

„Man labiausiai trūko, kad jie kalbėtų apie konkrečias priemones dėl buitinės korupcijos, daugiau sustodavo ties politine korupcija, vieni kitus, aišku, apkaltino, bet kas žmonėms labiausiai rūpi - savivaldoje, sveikatos apsaugoje - konkrečių priemonių nebuvo“, - apgailestavo sociologas, ekonomistas Romas Lazutka.

Bent kiek ryžtingesnių konkretesnių projektų tvirtino pasigedęs ir istorikas Algimantas Kasparavičius.

„Kaip Lietuvoje pažaboti korupciją, deja, nepasiūlė nė vienos partijos lyderis ir tai, tiesą sakant, labai apgailėtina. Daugiausia vyko sąskaitų suvedinėjimas“, - sakė jis.

„Susidarė įspūdis, kad politikai vengia sureikšminti kyšininkavimo mastus Lietuvoje, o daugelis jų neturi aiškaus plano, kaip jį pažaboti konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, pasigedau konstruktyvios diskusijos apie tai, kaip partijos ketina sumažinti kyšininkavimą sveikatos apsaugoje ir kelių policijoje, kur, remiantis Lietuvos korupcijos žemėlapiu, Lietuvos gyventojams dažniausiai tenka duoti kyšį“, - atkreipė dėmesį „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

„Apmaudu, kad bičiulių ir giminių protegavimas bei piktnaudžiavimas tarnyba, vienos iš labiausiai paplitusių korupcijos formų mūsų šalyje, apskritai nesulaukė politikų dėmesio“, - sakė jis.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas taip pat teigė pasigedęs politikų pažado netoleruoti korupcijos savo partijose.

„Pavyzdžiui, būtų gerai, jei dalyvavusių partijų atstovai būtų pažadėję netoleruoti susikompromitavusių politikų savo gretose ir įvardytų konkrečius veiksmus, kaip, pakartojant Algimanto Salamakino žodžius, bus atliekamas politinių partijų „išsivalymas“. Juk efektyvi kova su politine korupcija įmanoma tik tuo atveju, jei patys politikai pradės laikytis ypač aukštų skaidrumo ir nekorumpuotumo standartų“, - tvirtino S. Muravjovas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras E. Masiulis daugumai ekspertų paliko gerą įspūdį, nes ir jis, ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius parodė, kad supranta problemas, o jų siūloma išeitis atitinka liberalų ideologiją.

„Gerai pasirodė E. Masiulis, laiku ir vietoj išdėstęs liberalios politikos esmę – kuo mažiau biurokratijos, tuo mažiau korupcijos. E. Masiuliui, mano galva, gerai kompetentingai talkino R. Šimašius“, - BNS sakė A. Kaušpėdas.  

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kaip ir kiti ekspertai, atkreipė dėmesį, kad liberalai vieninteliai pripažino susidūrę su politinės korupcijos reiškiniu – jie sakė sulaukę užuominų, siūlančių kyšį.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad jai patiko susisiekimo ministro atsikirtimas socialdemokratų lyderiui Algirdui Butkevičiui dėl to, kokią jis rado padėtį šiai ministerijai pavaldžiose įmonėse.

„Man patiko, kad E. Masiulis įvardijo konkrečias negeroves, kurias rado atėjęs į ministro postą. Jis paminėjo uostą, geležinkelius, paštą ir net schemas, kurias rado ir kurias valė, tačiau V. Gapšys atkreipė dėmesį, kad Liberalų sąjūdis yra ta partija, kuri per viešuosius pirkimus labiausiai atsidėkojo savo rėmėjams“, - teigė delfi.lt vyriausioji redaktorė.

Tuo metu istorikas A. Kasparavičiaus tvirtino, kad jį nustebino, jog liberalų lyderis „buvo linkęs smarkiai pasikliauti bausmių sistema“.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko premjero Andriaus Kubiliaus laikyseną per debatus dauguma ekspertų įvertino teigiamai. Tačiau jie pasigedo Vyriausybės vadovo tvirtumo, kalbant apie bendražygį Vitą Matuzą, kuriam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.

„A. Kubilius šį kartą nebuvo labai ryškus, V. Matuzo istorija, matyt, neleidžia stipriai jaustis“, - svarstė A. Kaušpėdas.

„A. Kubilius akcentavo padarytus darbus, Gariūnų, kontrabandos bylas. Tai yra gerai, bet dėl V. Matuzo jo pozicija buvo silpnoka“, - antrino M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Anot jos, konservatorių noras prisiimti nuopelnus dėl partijų finansavimo tvarkos pakeitimo yra nepagrįstas, nes tas įstatymas atsirado po prezidentės spaudimo.

„Tačiau A. Kubilių reikėtų pagirti, kad jis gana drąsiai ir atvirai atsakė į klausimą dėl Garliavos“, - teigė žurnalistė.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovo Ramūno Vilpišausko teigimu, valdančiosios partijos lyderio pasisakymai, ką ši Vyriausybė padarė: ir apie valstybės funkcijų peržiūrą, ir apie paskatų žmonėms duoti kyšius mažinimą, atrodė įtikinamai.

„Kita vertus, opozicija tikrai turi pagrindo ir įvairiai kritikai. Nes visuomenės požiūris į teismų sistemą, kaip žinome, yra labai kritiškas. Apskritai, Lietuvoje yra daug nusivylimo ir neteisingumo jausmo. Galų gale, ta pati viešųjų pirkimų sistema, nors ir išskaidrinta, yra labai biurokratizuota“, - pridūrė jis.

N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad konservatoriai bene vieninteliai iš debatų dalyvių aiškiai atskyrė politinę, t. y. valstybės užvaldymo korupciją, ir administracinę korupciją.

A. Kasparavičiaus vertinimu, premjeras buvo labiau linkęs teisintis, nei „kalbėti apie tariamus pasiekimus“. 

Pasigesta A. Butkevičiaus atsakymo dėl korupcijos valstybės įmonėse

Vertindami Lietuvos socialdemokratų partijos A. Butkevičiaus pasirodymą debatuose ekspertai nesutarė. Vieniems jis atrodė blankiai, tačiau A. Kasparavičius A. Butkevičių pavadino diskusijos lyderiu.

„Prie šios dienos sąlyginių lyderių aš vis dėlto drįsčiau priskirti A. Butkevičių ir V. Mazuronį. Galbūt šiuo atveju pasiteisino lietuviška patarlė, kad už vieną muštą du nemuštus duoda. Turint galvoje, kad šios partijos per trumpą mūsų nepriklausomybės laikotarpį patyrė nesėkmių, nuopolių ir jos galbūt yra padariusios tam tikras išvadas. Šių partijų lyderiai turėjo daugiausia daugmaž racionalių minčių“, - kalbėjo istorikas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė apgailestavo, kad socialdemokratas tik užsiminė, bet neišplėtojo istorijos apie Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus įmonės atliktas finansines operacijas nacionalizuotame banke „Snoras“.

Tuo metu „Swedbank“ analitikas N. Mačiulis pasigedo A. Butkevičiaus atsakymo į kaltinimus dėl po socialdemokratų valdymo atrastus neskaidrumo atvejus valstybės įmonėse, ypač valdomose Susisiekimo ministerijos. „Butkevičius nieko neatsakė į šį klausimą“, - atkreipė dėmesį ekspertas. 

„Manau, kad socialdemokratų lyderis labai prastai atrodė šiuose debatuose, nes nežinojo, kokie buvo priimti įstatymai, arba neigė, kad jie buvo priimti. Ir atskirais klausimais, tarkime, dėl valstybės valdomų įmonių, negalėjo rasti paneigimų“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Anot A. Maldeikienės, A. Butkevičius stengėsi kelti klausimą dėl visuomenės pasitikėjimo teismais grąžinimo, tačiau jo mintys, anot ekonomistės, „liko kaboti ore“.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis buvo vienintelis politikas vienareikšmiai neatsakęs į klausimą dėl teismų sprendimų vykdymo ir Garliavos istorijos, teigia ekspertai.  

„Valentinas Mazuronis - vienintelis politikas, kuris pasakė, kad teismų sprendimus reikia vykdyti, „bet“... Yra dalelė „bet“. Asociacijos čia labai aiškios - teismų sprendimai yra gerai, išskyrus tuos atvejus, kai jie neparankūs partijai, ir tai yra ši partija, kuri susidūrė su itin nepalankiu Konstitucinio Teismo sprendimu, ir dėl to atsiranda ši dalelė „bet“, - svarstė N. Mačiulis.

„Kalbant apie Darbo partiją ir „Tvarką ir teisingumą“ - nesu tikras, kad tos partijos turi moralinę teisę diskutuoti apie korupciją ir politinį pasitikėjimą Lietuvoje“, - pridūrė ekonomistas.

Pasak R. Vilpišausko, kalbėdami apie atsakomybės už korupcinius nusikaltimus griežtinimą politikai rungtyniavo, kuris bus griežtesnis. Čia esą labiausiai pasižymėjo „tvarkiečiai“.

„Ypač „Tvarka ir teisingumas“ tą griežtą kalbėjimą pabrėžia. Bet bendrai didžiausia problema yra įgyvendinimas ir visų partijų retorika tam tikra prasme yra gana panaši. Esminis klausimas - idėjos, kaip būtų mažinamos paskatos korupcijai ir stiprėtų pasitikėjimas teisine sistema, kaip jos praktiškai būtų įgyvendinamos. Apie tai labai sunku pasakyti klausantis šitų diskusijų, nes tai paaiškėja tik dirbant“, - sakė ekspertas.

A. Kaušpėdas gyrė V. Mazuronio konstruktyvumą ir tai, kad jis vienintelis paminėjo teritorijų planavimo institucijų darbą.

„Darbiečiai“ išlošė V. Uspaskichą pakeitę V. Gapšiu 

Ekspertai tvirtino debatuose nepasigedę Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho, nes jį deramai pakeitė Seimo narys V. Gapšys.

„V. Uspaskicho nebuvimas buvo 100 proc. kompensuotas V. Gapšio. Net patarčiau V. Uspaskichui daugiau nepraleisti užsiėmimų, nes lyderystę perims šis jaunas politikas. Tikrai parašyčiau dešimt balų už šiandieninius debatus“, - sakė architektas A. Kaušpėdas.

Ir jis, ir M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad „darbietis“ labai aiškiai ir ryžtingai kalbėjo apie „teismų, kaip uždaro klano, reformos būtinybę, tarėjų įvedimą“, turėjo aiškią poziciją, kad valdžios institucijų vadovai turi tiesiogiai rūpintis antikorupcine politika savo vadovaujamose įstaigose.

„V. Gapšys vienintelis pakalbėjo apie nesuprantamus teismų sprendimus, teismų uždarumą. Man patiko, kad jis gana aiškiai formulavo. Atmetus jo vis kartojamą mantrą apie politizuotą Darbo partijos bylą, jis ganėtinai taikliai oponavo valdantiesiems“, - tvirtino M. Garbačiauskaitė-Budrienė. 

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis kritikavo opozicijos atstovus dėl nenuoširdumo. Jo teigimu, opozicija žodžiais remia kovą su korupcija, bet esą nebalsuoja už ją mažinančius įstatymų projektus.

„Šių metų pavasario sesijoje vyko balsavimas dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo - ir keturis kartus opozicija balsavo prieš. Po to sakyti debatuose, kad teisėkūroje yra didžiulės problemos, reikia kažką keisti - po to kyla abejonių dėl nuoširdumo ir nuoseklumo šioje vietoje, nemanau, kad socialdemokratai, taip pat Darbo partija šioje vietoje elgėsi labai sąžiningai“, - sakė jis. 

„Ką Darbo partija beaiškintų, yra visiškai aiškūs liudijimai apie manipuliavimą pinigais, ir visiškai akivaizdu, kad pono Uspaskicho (Viktoro Uspaskicho - BNS) mentalitetas yra nusikalstamas. Padoriose šalyse tokio tipo žmonės partijoms nevadovauja“, - pareiškė ekonomikos ekspertė A. Maldeikienė.

Istoriko A. Kasparavičiaus teigimu, debatuose nedalyvavęs Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas „išsisuko arba pabėgo nuo jam nemalonios, skaudžios diskusijos“.

„Jis turėtų būti vertinamas kaip akivaizdus šio forumo pralaimėtojas“, - sakė ekspertas.

Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, 22 proc. gyventojų ir 17 proc. verslininkų pernai prisipažino bent sykį davę kyšį.

Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.