Tiesa, šiandien pateiktas ir kitas 2011 metų surašymo skaičius. Pernai kovą per visuotinį gyventojų ir būsto surašymą Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų. Trijų milijonų riba buvo peržengta šių metų balandį (žr. lentelę).
Gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė migracija (76,9 proc.) – per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst., ir neigiama natūrali kaita, dėl kurios gyventojų sumažėjo 101,9 tūkst. (23,1 proc.). Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį daugėjo santuokoje negyvenusių žmonių: 32,2 procento vyrų ir 23,5 procento moterų niekada negyveno santuokoje (2001 m. – atitinkamai 28,3 ir 21,2 proc.). Sumažėjo vyrų ir moterų, gyvenančių santuokoje, dalis. 2011 m. vedę vyrai sudarė 54,9 procento visų 15 metų ir vyresnių vyrų, moterys – 45,9 procento visų 15 metų ir vyresnių moterų (2001 m. – atitinkamai 60,7 ir 51,6 proc.). Per dešimtmetį padaugėjo išsituokusiųjų ir našlių. Išsituokusių moterų buvo 1,6, o našlių – 6 kartus daugiau negu vyrų. Iš visų Lietuvos miestų mažiausiai gyventojų per dešimtmetį sumažėjo Vilniuje - 3,3 proc. Palyginti su 2001 m., vidutinis gyventojų amžius padidėjo 4 metais, dabar vidutinis amžius - 41 metai. Moterys gyvena 5 metais ilgiau, nei vyrai.
Surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 154 tautybių žmonės, iš jų - 28 tautos, kurių mūsų šalyje yra daugiau kaip 100 žmonių. Iš visų gyventojų lietuvių yra 84,2 proc., lenkų 6,6, rusų 5,5 procento.
Pagal praktikuojamą religiją, 2 mln. 350 tūkst. nurodė Romos katalikų bažnyčią. Stačiatikių (ortodoksų) tikėjimą išpažino 125,2 tūkst. (4,1 proc.), sentikių – 23,3 tūkst. (0,8 proc.) gyventojų. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskyrė 6,1 procento gyventojų.
Vidutinis šalies gyventojų amžius pailgėjo ir siekė 41 metus (2001 m. – 37 metus), vyrų – 38, moterų – 43 metus (2001 m. – atitinkamai 35 ir 39). 2011 m. gegužės 16 dieną Statistikos departamentas buvo paskelbęs išankstinius surašymo duomenis. Pagal juos Lietuvoje gyveno 3 mln. 43,4 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tačiau patikslinus duomenis paaiškėjo, kad nuo 2012 m. pradžios , per 8 mėnesius gyventojų sumažėjo 19,3 tūkst. ir dabar šių metų rugsėjo pirmąją jų buvo 2 mln. 988 tūkst.
Kaip pagrindiniai demografinės kaitos veiksniai nurodomi emigracija, mažėjantis gimstamumas, gyventojų senėjimas. Jungtinių Tautų duomenimis, šimtmečio pabaigoje Lietuvoje gyvens apie 2,4 mln. žmonių. Tačiau naujausia statistika, rodanti spartų gyventojų mažėjimą, verčia būgštauti, kad amžiaus antroje pusėje lietuvių bus dar mažiau.
Tačiau Lietuvos demografinių tyrimų instituto direktorė Vlada Stankūnienė yra teigusi, kad Lietuva neišnyks, nes tikimasi, jog Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pradės didėti gimstamumas.
