„Manau, kad visuomenė turi teisę matyti visą informaciją, kuri
ir iki šiol pagal įstatymą buvo prieinama Lietuvos gyventojams“, -
pirmadienį sakė S. Muravjovas, komentuodamas laikinosios
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vadovės Elenos
Vaitiekienės sprendimą stabdyti anksčiau priimtą komisijos
sprendimą dėl visų valstybės tarnautojų privačių interesų
deklaracijų viešinimo.
S. Muravjovo teigimu, iki šiol ši informacija galėjo būti
prieinama, tik dėl jos reikėjo kreiptis į atskiras institucijas, o
dabar ji būtų buvusi pateikiama per VTEK duomenų bazę.
„Prisipažinsiu, sunkiai suprantu VTEK dabartinį paaiškinimą,
nes pačiam akivaizdu, kad bet kokį iššūkį, susijusį su
įslaptinta informacija ar tam tikrus jautrius duomenis, galima
išspręsti ir dabar. Ir dabar galima slaptai pateikti tam tikrą
informaciją, kurios lengvai visuomenė nepamatytų, galima pasirinkti
neviešinti tam tikros informacijos“, - tvirtino „Transparency
International” Lietuvos skyriaus vadovas.
Jis teigė norįs išsamesnio paaiškinimo dėl VTEK vadovės
sprendimo.
„Apskritai matau informacijos viešą pateikimą elektroninių
priemonių, interneto pagalba kaip įstatymo veikimo skaidrumo testą.
Įstatymas jau yra ir vien tai, kad jį galima įgyvendinti dar
efektyviau ir užtikrinti visuomeninę stebėseną platesniu mastu,
yra gerai“, - tvirtino S. Muravjovas.
„Daug metų kalbame apie tai, kad mūsų stebėsenos institucijoms
neužtenka pajėgumų sureaguoti, užtikrinti efektyvią visos
informacijos, kuri šiuo metu pateikiama, stebėseną. Jeigu tai
būtų pateikta viešai, tai galėtų daryti ne vien VTEK žmonės,
bet ir žurnalistai, kiti visuomenės atstovai ir jeigu atsirastų
netikslumų, neaiškumų, jie būtų iškelti į paviršių. Mums
visiems nuo to būtų tik geriau“, - pabrėžė jis.
Ketvirtadienį E. Vaitiekienės pasirašytame įstatyme nurodyta,
kad stabdoma liepos mėnesį VTEK sprendimu patvirtinta taisyklių
nuostata dėl visų deklaracijų viešo paskelbimo komisijos
tinklapyje internete, kol „komisija priims atitinkamą sprendimą dėl
šių taisyklių suderinimo su įstatymo nuostatomis“.
Anot VTEK laikinosios pirmininkės, toks sprendimas priimtas
atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto,
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Krašto apsaugos
ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo
departamento „išreikštas pagrįstas abejones“ dėl
VTEK patvirtintų nuostatų „atitikties Konstitucijai, Viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo bei
kitiems teisės aktams“.
Pagal liepą patvirtintas VTEK taisykles, iš viso elektroninėje
erdvėje turėjo būti paskelbta visų maždaug 100 tūkst. įvairiose
įstaigose ir institucijose dirbančių žmonių duomenys.
Tačiau pradėjus įgyvendinti naują privačių deklaracijų
pildymo ir viešinimo tvarką, Užsienio reikalų ministerija
pareiškė, kad ji prieštarauja kitiems įstatymams.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tąkart aiškino,
kad diplomatinės tarnybos specifika lėmė tai, kad šios tarnybos
narių, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, deklaracijų duomenys
negali būti viešinami.
A. Ažubalis tvirtino, jog įstatyme numatyta, kad viešai turi
būti skelbiami vadovų duomenys, o kitų darbuotojų deklaracijos
gali būti viešinamos tik VTEK motyvuotu sprendimu dėl kiekvieno
konkretaus atvejo.
Atsižvelgdama į šias abejones, VTEK prieš kelias savaites
papildė privačių interesų deklaravimo taisykles įrašydama, kad
valstybės tarnautojai, kurių duomenys įslaptinti pagal
galiojančius įstatymus, deklaracijas teiktų savo institucijai.
Deklaracijų viešinimo klausimą VTEK ketina svarstyti
antradienį.