„Mes manome, kad tvarka turi būti tikslesnė, kad nekiltų kokių
nors nesusipratimų su lengvaisiais skraidymo aparatais. Atitinkamai
mūsų ministerijos turėtų tą tvarką patikslinti, ir šioje
vietoje mes kažkokių didesnių diskusijų neturėjome“, -
pirmadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.
Vyriausybė pirmadienį pasitarime svarstė Susisiekimo
ministerijos suformuluotą pasiūlymą, kuriuo norima „nustatyti, kad
orlaivių pilotai Lietuvos Karinių oro pajėgų operatyviniam
budėtojui turi pateikti informaciją apie skrydį Lietuvos
Respublikos nevaldomąja oro erdve pasienio zonos dalyje, kuri
ribojasi su ne Europos Sąjungos valstybėmis narėmis“.
„Tikėtina, kad toks reikalavimas sudarytų geresnes sąlygas
stebėti ir kontroliuoti skrydžius minėtoje pasienio zonos dalyje“,
- rašome Vyriausybės pasitarimui pateiktame dokumente.
Toks pasiūlymas svarstomas praėjus beveik trims mėnesiams, kai
Švedijos piliečiai lengvu dviviečiu lėktuvu neleistinai iš
Lietuvos teritorijos įskrido į Baltarusiją ir išmetė ten
pliušinių meškiukų krovinį. Vadinamasis meškiukų desantas
padidino įtampą tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Po šio incidento iš
Minsko buvo išsiųstas Švedijos ambasadorius.
Susisiekimo ministerija taip pat siūlo nustatyti administracinę
atsakomybę už tokio įpareigojimo nepaisymą. Šiuo metu, kaip
teigiama dokumente, „už minėtų reikalavimų pažeidimus
administracinė atsakomybė nėra nustatyta“.
Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas BNS sakė, kad
nepakankamai tiksliai suformuluoti reikalavimai gali būti
pertekliniai, o incidentų prevencijai siūlomos priemonės vargu ar
pasitarnaus.
„Jeigu pilotas turi radiolokacinį atsakiklį - o jis tos zonos
negali kirsti neturėdamas ryšio su skrydžio vadovu - šiems
žmonėms, jei jie turi radioatsakiklį, ir pagal oro erdvės
naudojimo taisykles atlieka planavimo procedūras, nereikia daryti
sviesto sviestuoto“, - sakė J. Mažintas.
„Tiems, kurie skraido neturėdami radiolokacinio atsakiklio, tai
yra labai gerai, žinoma, kad reikia informuoti. Radiolokacinis
atsakiklis parodo orlaivio numerį ir kitus duomenis, priklausomai nuo
įrangos. Kai siūlai, reikia siūlyti detaliai“, - teigė jis.
„Jeigu aš, nedorėlis, teroristas ar pacifistas noriu mūsų
kaimyną A. Lukašenką meškiukais apmėtyti - ar aš pasakysiu, kad
skrisiu? Juk tam reikia, kad tiek oro erdvės kontrolės tarnyba, kuri
yra karinių oro pajėgų dalis, tiek Valstybės sienos apsaugos
tarnyba žemėje stebėtų.“, - svarstė Lietuvos aeroklubo
prezidentas.
Liepos 4 dieną Švedijos piliečių pilotuojamas lengvas
lėktuvas atliko nesankcionuotą skrydį virš Baltarusijos
teritorijos. Iš šio lėktuvo virš Minsko ir Ivenčiaus (Minsko
sritis) numesta keli šimtai pliušinių meškiukų su raginimais
paremti žodžio laisvę.
Ši akcija tapo žinoma „pliušinio desanto“ pavadinimu ir dėl
jos iš pareigų buvo atleisti Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos
ir Valstybinės pasienio tarnybos vadovai.
Baltarusijos saugumo komitetas (KGB) iškėlė baudžiamąją
bylą dėl neteisėto sienos kirtimo fakto, kaimyninės šalies
teisėsaugininkai dėl šio pažeidimo su teisinės pagalbos prašymu
kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą.