Partija „Drąsos kelias“ į rinkimų debatų laidą buvo pakviesta
po to, kai naujausios visuomenės nuomonės apklausos parodė šią
partiją patekus į populiariausiųjų penketuką.
Pasak ekspertų, N. Venckienės dalyvavimas debatuose bus naudingas Darbo partijos lyderiui
V. Uspaskichui ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovui debatuose
V. Mazuroniui.
„Jiems labai gerai, kad prisijungė N. Venckienė, nes nuo šiol,
nors liko jau ir mažai laidų, jie niekada nebeatrodys silpniausi“, -
sakė delfi.lt vyr. redaktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Panašiai „Drąsos kelio“ dalyvavimą debatuose įvertino ir
architektas, roko grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.
„Nauja jėga, kuri pirmą kartą dalyvavo debatuose, parodė, kad
ji labai populistiškai žiūri į gyvenimą“, - sakė roko
grupės „Antis“ lyderis, architektas Algirdas Kaušpėdas.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
BNS sakė, kad „Drąsos kelio“ partija debatuose pažarstė
populistinių pasiūlymų dėl PVM lengvatų, pateikė labai daug
klaidingų faktų, kartais net visiškai absurdiškų, kritikavo
Vyriausybę, tačiau nė vieno originalaus pasiūlymo nepateikė,
kartais tiesiog pakartodavo tai, ką jau sakė kitų partijų
atstovai.
„P. Gylio („Drąsos kelio“ kandidato. - Red.) teiginiai, kad
Lietuvoje mokesčiai yra regresiniai, yra labai klaidinga
interpretacija, be reikalo klaidinanti žiūrovus. Jis prieštaravo
pats sau – pateikia pavyzdį, kad trilijonai dolerių deklaruojami
mažų mokesčių šalyse, bet tuoj pat siūlo didinti mokesčius
Lietuvoje, įvesti didesnį progresyvumą“, - teigė N. Mačiulis.
Pasak jo, P. Gylys kalbėjo ne kaip ekonomistas, o tiesiog dalijosi
šiek tiek pasenusiomis įžvalgomis, kurios dominavo Sovietų
Sąjungoje.
„Kaip teisingai atkreipė dėmesį ir finansų ministrė
I. Šimonytė, šios partijos atstovai naudojo klaidingus ir melagingus
argumentus. Nesvarbu, ar tai buvo daroma dėl kompetencijos stokos ar
tyčia bandant suklaidinti klausytojus – bet kuriuo atveju tai yra
nepagarba žiūrovams ir rinkėjams. Apskritai ši partija debatuose
paliko labai slogų įspūdį, bet galbūt „Lyderių forumo“
organizatoriai ir turėjo tokį tikslą – atskleisti šios partijos
veidą ir kompetencijas valdyti valstybę“, - pabrėžė
ekonomistas.
Politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus nuomone, N. Venckienė
pasirodė silpniausiai iš visų debatų dalyvių.
„N. Venckienė aiškiai pati silpniausia, aiškiai nesusigaudo, jos
pasisakymas, kad progresiniais mokesčiais reikia apmokestinti tik
tuos, kurie per metus uždirba daugiau nei 120 tūkst. litų, ir juos
galbūt reiktų apmokestinti nuo 15 proc., rodo, kad ji
pasimetusi. Ir jos pasisakymai apie banką „Snoras“ rodė, kad
pasimetusi. Tačiau manau, kad ji bus renkama ne dėl jos
ekonominių žinių, be to, manau, debatų vedėjas ją iš pradžių
negražiai ir neteisingai spaudė, reikalaudamas iš N. Venckienės
konkretumo, kurio nelabai reikalavo iš kitų“, - svarstė K. Girnius.
Ekonomistas R. Lazutka N. Venckienės dalyvavimą debatuose vertino
atsargiai.
„N. Venckienė kaip naujokė išskyrė - ar tai jos naivumas, ar
nuoširdumas - matosi, kad ji nedrąsi. Bet, kita vertus, gal ir gerai,
kad ji nekalbėjo. Bet rašyti pliusą ar minusą yra labai sunku. Aš
jos nekritikuoju“, - sakė R. Lazutka.
Panašiai N. Venckienės pasirodymą įvertino ir Vilniaus
universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto
vadovas Ramūnas Vilpišauskas.
„N. Venckienė kažko naujo nepasakė. Sakyčiau, ji elgėsi
korektiškai ta prasme, kad suteikė žodį žmonėms iš savo
organizacijos, kurie įsigilinę daugiau į šituos klausimus. Galima
pagirti tai, kad žmogus žino savo kompetencijos ribas“, - sakė jis.
Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, N. Venckienės ir jos
vadovaujamos partijos atstovų pasisakymai apie mokesčių politiką
priminė „mišrainę“.
„Lyg nuosekliai būtų kalbėjusi Neringos Venckienės kompanija.
Bet Povilas Gylys sako viena, o po kelių sakinių įsijungia Stasys
Brunza ir dėsto kažkokias ekonomines teorijas. Aiškiai matosi, kad
blogai orientuojasi, tiesiog šiurpiai. Bet Lietuvoje taip
įprasta. Jeigu žmogus mano turintis pinigų, tai mano, kad išmano
ekonomiką ir paneigia tai, ką tik sakė P. Gylys. Man susidarė
įspūdis, kad toje partijoje yra chaosas. Sudėta tokia mišrainė,
kur vieni produktai - iš vienos operos, kiti - iš kitos, visos virtuvės
vienoje vietoje. Ar tai valgoma - nežinau“, - svarstė
A. Maldeikienė.
Anot jos, N. Venckienė yra labai nauja politikoje ir tai aiškiai
matyti.
„Ji neatrodė labai blogai, tiesiog gal būtų nekorektiška ją
lyginti su A. Kubiliumi“, - teigė A. Maldeikienė.
Daug požiūrių ir idėjų, bet trūksta strategijos
Ekspertų teigimu, debatuose mokesčių ir
finansų politikos klausimais aiškaus lyderio nebuvo, tačiau
kalbėdami atskiromis temomis solidžiausiai pasirodė
socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, Tėvynės Sąjungos -
Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas Andrius Kubilius
ir Liberalų sąjūdžiui vadovaujantis Eligijus Masiulis, teigia BNS
kalbinti ekspertai. Pastarieji pabrėžė, kad šiuose debatuose
partijų lyderiams ypač padėjo jų atsivesti ekonomikos ir finansų
žinovai.
Dalis ekspertų debatuose pasigedo konkretumo ir aiškesnės
mokesčių politikos strategijos.
„Visos partijos, išskyrus „Tvarką ir teisingumą“ bei „Drąsos
kelio“ partiją, parodė, kad supranta, jog reikia sisteminio
požiūrio į mokesčių sistemą. Nuosekliausią, realiausią ir
valstybės finansų nedestabilizuojantį požiūrį į mokesčių
sistemos pokyčius pateikė konservatoriai. Jų poziciją labai
sustiprino finansų ministrės Ingridos Šimonytės dalyvavimas
debatuose. Deja, kai kuriems politikams matematikos dėsniai
negalioja. Pavyzdžiui, dėl „Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlytos
progresinių mokesčių sistemos ir PVM mokesčių lengvatų
biudžetas prarastų apie pusantro milijardo litų, todėl tokius
siūlymus sunku vertinti kaip rimtus ir pagrįstus skaičiavimais“, -
sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, socialdemokratų siūlomas progresinių mokesčių
modelis nei padėtų sukurti viduriniąją klasę, nei surinkti
daugiau pajamų į biudžetą. „Gana tiksliai tokį socialdemokratų
pasiūlymą pavadino V. Uspaskichas - tai būtų pavydo mokestis“, -
teigė ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, diskusijoje apie nekilnojamojo turto
apmokestinimą, socialdemokratai pateikė svarbų siūlymą tvarkyti
nekilnojamojo turto vertinimo metodiką - nustatoma vertė neturi
smarkiai prasilenkti su rinkos kaina. Darbo partija atkreipė
dėmesį į pagrindinį progresinių mokesčių įvedimo principą –
visas mokesčių progresyvumas turi būti sukurtas ne tam, kad
didintų valstybės biudžetą, o tam, kad padidintų mažiausiai
dirbančių gyventojų pajamas.
„Tik Darbo partija, konservatoriai ir Liberalų sąjūdis
supranta, kad dar didesnis gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas
galimas tik įvedus lubas „Sodros“ mokesčiams“, - atkreipė dėmesį
„Swedbank“ analitikas.
Tuo tarpu politikos apžvalgininkas K. Girnius išskyrė
socialdemokratų lyderio A. Butkevičiaus poziciją.
„Iš dalies dėl to, kad ta mintis įvesti progresinius mokesčius
A. Butkevičiaus atveju yra svarbus dalykas, manau, kad reikia tą
daryti. Kai buvo kalbama apie PVM mažinimą, A. Butkevičius
teisingai pažymėjo, kad beveik visose Europos Sąjungos valstybėse,
išskyrus kokias penkias šalis, yra PVM lengvatų maistui. Tai jei
Lietuva bando lygiuotis į ES šalis, reikėtų galvoti apie PVM
maistui mažinimą“, - kalbėjo K. Girnius.
Tačiau palankiai vertindamas socialdemokratų vadovo poziciją
dėl progresinių mokesčių, K. Girnius teigė turįs papildomų
klausimų A. Butkevičiui: „Pirmas klausimas - kodėl viso šito, ką
siūlo dėl progresinių mokesčių, nepadarė, kai 12 metų Lietuvą
valdė, kitas klausimas - jei yra siūloma sumažinti dalį PVM, tai
kaip konkrečiai tai būtų atsveriama kitais mokesčiais?“
M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat atkreipė dėmesį į
socialdemokratų lyderio pasisakymus dėl progresinių mokesčių.
„A. Butkevičius, žadėdamas progresinius mokesčius, tikriausiai
pirmą kartą per rinkimų kampanijas grįžo prie savo partijos
ideologijos, nes progresiniai mokesčiai yra skiriamasis kairiųjų
partijų bruožas“, - pabrėžė ji.
Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas laikėsi kitos
nuomonės.
„Aš galvoju, turbūt silpniausiai pasirodė socialdemokratai, nes
jų pasisakymuose yra daug idėjų, ką pagerinti, bet mažai idėjų
apie tai, kaip viešieji finansai turėtų būti valdomi. Manau, kad
Darbo partija pasisako už PVM lengvatas todėl, kad tai paliestų
įmones, kurios neabejingos, švelniai tariant, Darbo partijos
lyderiui Viktorui Uspaskichui, kadangi žinome iš įvairių
analizių, kad PVM tarifo sumažinimas toli gražu neperteikiamas
visiškai vartotojui, o dalį jo paima įmonės ar kiti, dalyvaujantys
procese. Tai kai kurių tokių partijų, ypač Darbo partijos,
pasisakymai, reiškia, kad jie tiesiog orientuojasi į tai, kas gali
jų verslui padėti“, - sakė R. Vilpišauskas.
N. Mačiulis, vertindamas diskusijas apie pridėtinės vertės
mokestį (PVM), pažymėjo, kad Europos Komisija skatina valstybes
taikyti kuo mažiau PVM lengvatų, nes jos didina atitinkamų
sektorių įmonių pelno maržas, o ne mažina galutines kainas.
„Konservatoriai šiuo klausimu turi aiškų ir atsakingą
požiūrį - jokių naujų PVM lengvatų. Visi kitų partijų
pasiūlymai įvesti PVM lengvatas yra labiau populistiniai,
prasilenkia su Lietuvos galimybėmis ir neatneštų apčiuopiamos
naudos vartotojams“, - sakė N. Mačiulis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Liberalų sąjūdis iškėlė
esminį klausimą dėl mokesčių strategijos – ar Lietuva turi
būti mažų mokesčių bei kuklių viešųjų paslaugų ir bazinių
socialinių garantijų, ar didelių mokesčių ir didelių socialinių
išmokų šalis?
„Socialdemokratai šiuo klausimu pasisako aiškiai – daugiau
surinkti mokesčių ir perskirstyti per biudžetą. Tai yra retorika,
nukreipta į socialiai išlaikomus, o ne mokesčius mokančius
rinkėjus, tačiau tokia politika labai pavojinga visuomenėje,
kurioje išlaikomųjų ir išlaikančiųjų santykis nuolat blogėja.
Liberalų sąjūdis ir Darbo partija palaikė priešingą alternatyvą
- apmokestinimas Lietuvoje turi mažėti. Manau, kad, įvertinus
demografinius iššūkius ir viešojo sektoriaus efektyvumą, tai yra
teisingiausia alternatyva Lietuvai“, - sakė N. Mačiulis.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį į A. Kubiliaus
debatuose išsakytas naujas idėjas bei jų prieštaringumą.
„A. Kubilius šį kartą pateikė naujovių, pirmiausia dėl
nekilnojamojo turto mokesčio idėjos vienas litas už vieną
kvadratinį metrą. Tačiau jis išsisuko nuo klausimo apie
pensininkų nekilnojamojo turto apmokestinimą, be to, ir pati idėja
diskutuotina, nes vieno kvadratinio metro tikroji vertė, pavyzdžiui,
Utenoje gerokai skiriasi nuo tokio pat ploto vertės Vilniuje. Tačiau
kiek nustebino tai, kad A. Kubilius iš pradžių tvirtai pasisakė
prieš progresinius mokesčius, tačiau po to kalbėjo apie
neapmokestinamojo pajamų minimumo didinimą, kas taip pat didina
mokesčių progresyvumą“, - sakė delfi.lt vyriausioji redaktorė.
Ji ir K. Girnius teigė kiek nustebinti silpnu V. Uspaskicho
pasirodymu.
„V. Uspaksichas nuvylė, nes yra verslininkas, ir manytum, kad turėtų
kalbėti konkrečiau ir aiškiau. Jo kalbėjimas apie progresinius
mokesčius turėjo nemažą populizmo atspalvį, bandant „įtikti ir
aviai, ir vilkui“. Viena vertus, jis sakė, kad progresiniai
mokesčiai neturėtų būti „pavydo“ mokesčiu, nereiktų didinti
mokesčių daugiau uždirbančiųjų, tokiems, kaip jis, ir čia pat
aiškino, kad reikia mažinti mokesčius mažiau turtingiems. Tačiau
tada lieka neaišku, kuo ir kaip būtų dengiamas tas susidarantis
skirtumas, jei vieniems mažinama, o kitiems nepakeliama“, - sakė
K. Girnius.
„V. Uspaskichas, iš esmės kalbėjo tą patį, ką ir ankstesnėse
laidose, vėl tvirtino, kad orientuojasi į mažas pajamas gaunančius
rinkėjus, vėl akcentavo nacionalinį verslą, ne pirmą kartą
pavyzdžiu teikė kitas valstybes, pirmiausia tas, į kurias
išvažiuoja Lietuvos gyventojai“, - sakė
M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Liberalų sąjūdžio lyderis, pasak jos, atrodė „tvirtai, toliau
nuosekliai laikėsi liberalios politikos principų, akcentavo
stabilumą ir paprastumą“.
Kiek skeptiškiau E. Masiulį įvertino K. Girnius: „Jis dėstė
standartinę partijos programinę liniją prieš progresinius
mokesčius, prieš mokesčių didinimą, tačiau pastabos, kad
progresiniai mokesčiai būtų bausmė, skambėjo demagogiškai, nes
kyla klausimas - kodėl mokesčiai turtingiesiems traktuojami kaip
bausmė, o mokesčiai tiems, kurie uždirba mažiausiai, laikomi
savaime suprantamu dalyku, nors proporcingai mažiau pasiturintys moka
daugiau?“
Ekonomistai A. Maldeikienė ir R. Lazutka debatuose
pasigedo aiškumo, konkretumo ir svarbiausių problemų akcentavimo.
„Mano supratimu, diskusija buvo labai chaotiška. Man atrodo, kad
politikai vienas kito negirdi ir visiškai nenori aiškintis, kokios
sąvokos ir ką reiškia. Iš tikrųjų painiojama, ir tai buvo
masiškai, progresinis pajamų apmokestinimas pateikiamas kaip darbo
užmokesčio progresinis apmokestinimas. Ta problema, kai ji
išlindo, pradėjo kalbėti, kad darbas Lietuvoje pernelyg
apmokestintas, tai iš tikrųjų yra aiškinama, kad samdomo darbo
pajamos, kurios Lietuvoje labai smarkiai apmokestinamos, bet kapitalo
kilmės pajamos Lietuvoje praktiškai neapmokestinamos. Politikai
šitą suvelia, ta diskusija lieka labai chaotiška, nes susidaro
įspūdis, kad neaišku, ką jie sako, kai vartoja tą ar kitą
sąvoką. Jie vienas kitam oponuoja, nes lyg vienas viena sako, o
kitas dėl kito oponuoja. Tas labai jaučiasi, ypač E. Masiulio labai
arogantiškame, ironiškame žvilgsnyje. Jis sau leidžia pasakyti,
kad kuo mažiau apmokestintas verslas, tuo daugiau darbo vietų. Jeigu
žmogaus atlyginimas iki 1,5 tūkst. litų ir jeigu jo rankose liks
100 litų, jie virs kažkieno pajamomis ir darbo vietomis. Keletą
kartų buvo ironiškas, atsainus Andriaus Kubiliaus elgesys irgi
analogiškai reaguojant į oponentus, na, atrodo nelabai skaniai“, -
sakė A. Maldeikienė.
Jos teigimu, tai buvo „parodomoji lietuvių diskusija apie
mokesčius, nesusitariant dėl sąvokų, dėl ko kalbama“.
„Ir dėl to man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko viena
pastaba, kurią pasakė Liberalų sąjūdžio atstovė Ona
Balžekienė, kuri pasakė - pirmiausia susitarkime, ko norime. Ar
šalies su mažais mokesčiais ir dideliais socialiniais
įsipareigojimais, ar atvirkščiai. Tai iš esmės buvo racionaliausia
vakaro mintis, kaip turėtų vykti diskusija. Nes dabar situacija yra
tokia: tie, kurie moka, tempia didžiausią mokesčių naštą.
Žmonės su 2-3 tūkst. litų pajamomis praktiškai neturi jokių
socialinių garantijų. Tai yra tikriausiai vienas iš pagrindinių
argumentų emigruoti“, - svarstė A. Maldeikienė.
R. Lazutka debatuose pasigedo šešėlinės ekonomikos ir
mokesčių surinkimo temų.
„Man atrodo, kas nebuvo paminėta ir beveik nekalbėjo tie, kurie
dabar atsakingi, - apie šešėlinę ekonomiką. Tai turėjo būti
pagrindinė tema kalbant apie mokesčius - šešėlinė ekonomika ir
mokesčių nesurinkimas. Tiesa, premjeras Andrius Kubilius paminėjo,
bet kitame kontekste, kad tik 30 proc. mokesčių perskirstoma. O
estai perskirsto 35 procentus. Lietuvoje 5 ar 6 proc. būtų 5-6
mlrd. litų, tai yra didžiuliai pinigai. Švietimui, sveikatos
apsaugai, atskirai paėmus, mes tiek neišleidžiame. Kariuomenei
išleidžiame apie 1 milijardą litų. Tai man atrodo keista, kad
opozicija galėjo tą „arkliuką“ išnaudoti. Kita vertus, ne tik
pabaksnoti valdantiesiems, bet ir realiai tą problemą spręsti. Ir
man atrodo, kad ir kokia finansų ministrė beatrodytų karinga, bet
kai reikia pasiginčyti apie tuos dalykus - tyli, ir niekas jai
neprimena. O tos diskusijos apie keitimus yra mažai
reikšmingos, nes kas iš to, jeigu padarysi didesnius mokesčius, o
jų nesurinksi ir dabar nesurenkame“, - sakė ekonomistas.
Jo vertinimu, politikai nebijo kalbėti apie nekilnojamojo turto
mokestį, kadangi rinkėjai su juo nesitapatina.
„Visose šalyse jo surenkama nedaug, nedidelė dalis. Bet gal
todėl politikai noriai apie jį kalba, kadangi atrodo turtas,
žmonės nesureaguoja, nelaiko, kad jie turtingi, tai negalvoja, kad
jie mokės jį“, - sakė R. Lazutka.