Prie konservatorių, socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio, liberalcentristų, „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ partijų būstinių susirinko po būrelį pareigūnų. Pareigūnai prašė padidinti darbo užmokestį bent jau trečdaliu, nustatyti 40 valandų darbo savaitę, mokėti už viršvalandžius, sugrąžinti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, imtis priemonių kurios paskatintų patyrusius pareigūnus likti taryboje.
„Svarbiausias yra finansinis klausimas. Tai kraujuojantis klausimas, jis susijęs su likusiais visais reikalavimais. Pareigūnai šiandien yra demotyvuoti. Jie, dažnai nesulaukę netgi tarnybos pabaigos, ryžtasi bėgti iš sistemos, bėga į užsienį ar privačias įmones, kur mokami didesni atlyginimai“, - naujienų agentūrai sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos narys Vladimiras Banelis.
V. Banelio teigimu, prašant didinti darbo užmokestį tiesiog norima, kad jis būtų grąžintas į 2008 m. lygį. Jis taip pat teigė, kad valstybę grąžinti nesumokėtą darbo užmokestį pareigūnams įpareigojo Konstitucinis Teismas, bet tai iki šiol nėra įvykdyta.
„Tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Vyriausybė šitas problemas žino. Dar 2009 m. įvardinome, kokios yra problemos, bet nuo tada jos nebuvo sprendžiamos. Per ketverius metus Vidaus reikalų ministerija nesiėmė jokių veiksmų. Buvęs ministras Raimundas Palaitis darė viską, kad tik pablogintų ir griautų sistemą. Jam padėjo ir kiti Vyriausybės nariai, kurie dirbtinai nesutardavo dėl tam tikrų klausimų, kurie galėtų išspręsti pareigūnų bėdas“, - teigė V. Banelis.
Pareigūnai sudarė dešimties politikų, kurie, anot jų, arba blogino situaciją teisėsaugoje, arba nevykdė pažadų ją gerinti, sąrašą, ir visiems šiems politikams įteikė „garbės raštus“, kuriuose „dėkojama“ už pareigūnų skurdinimą. Sąraše buvo politikų Andriaus Kubiliaus, Stasio Šedbaro, Deivido Matulionio, Gintaro Steponavičiaus, Algio Čapliko, Algirdo Syso, Juliaus Sabatausko, Valentino Mazuronio, Vytauto Kurpuveso, Vytauto Gapšio pavardės, taigi „pamiršta“ nebuvo nei viena iš pagrindinių parlamento frakcijų.
„Šitas politikų sąrašas buvo sudarytas ne šiandien ir ne vakar. Tarėmės ilgai ir šito sąrašo sudaryme dalyvavo beveik visa pareigūnų bendruomenė. Dabar girdite, kaip politikai prašo rinkėjų, kad šie tegu atsižvelgia į realius darbus, pažiūri, ką jie veikė šiuos ketverius metus. Tai mes šituo sąrašu norime parodyti, kad pareigūnai pažiūrėjo, ką politikai nuveikė per šituos ketverius metus pareigūnų bendruomenei, ir šitame sąraše atsidūrė politikai, kurie arba nieko neveikė, arba blogino padėtį, arba daug žadėjo, bet nieko nepadarė“, - žurnalistams sakė Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Tomas Vaitkunskas.
Jis pažymėjo, kad jokio konkretaus žmogaus pareigūnai labiau už kitus nekaltina, ir sakė, kad nors pareigūnų pasiūlymai valdžiai buvo pateikti jau 2009 m., tik neseniai reikalai pradėjo judėti į priekį.
„Turėjom ir koaliciją, turėjom ir opoziciją, daug partijų, visi žinojo padėtį, mes jau seniai jiems pateikėme 19 įstatymo projektų. Tik rugsėjo pradžioje, prieš mėnesį, tas mūsų pasiūlytas socialinių garantijų paketas išplaukė į paviršių. Seime sudaryta darbo grupė ir jie netgi dėkoja, kad labai racionalūs mūsų pasiūlymai, ir panašu, kad jie, labai tikėtina, atsidurs viename dokumente, galbūt Seimo nutarime dėl statutinių pareigūnų socialinių garantijų. Galbūt net atskiru įstatymu bus priimta“, - sakė T. Vaitkunskas.
Prieš akciją pirmadienį profsąjungų atstovai susitiko su Seimo Pirmininke Irena Degutiene. Pasak T. Vaitkunsko, susitikimas praėjo gan sėkmingai.
„Šiandien susitikime su Seimo Pirmininke priminėme savo reikalavimus, netgi tiems žmonėms, kurie yra šiame sąraše. Tas sąrašas nėra juodasis ir amžinas. Visada žmogus gali taisytis. Galbūt žmogus nesupranta, galbūt žmogui atrodė, kad jis daug darė ir nepadarė. Niekada nevėlu pasitaisyti. Dabartinis Seimas dar labai daug gali nuveikti“, - neprarado optimizmo T. Vaitkunskas.
Akciją rengė Lietuvos policijos profesinė sąjunga ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tytimo įstaigų profesinė sąjunga.
Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, kalbėdamas apie akciją, pirmadienį sakė, kad pareigūnų reikalavimai dėl didesnio vidaus reikalų sistemos finansavimo pagrįsti, nes tik per biudžetą galima išspręsti įsisenėjusias problemas.
„Visi suvokiame valstybės situaciją, tačiau negalime nusigręžti nuo problemų, su kuriomis susiduria mūsų pareigūnai. Kitų metų vidaus reikalų sistemos finansavimas turi bent iš dalies didėti - turi būti atstatyta atlyginimų dalis, socialinės garantijos, viršvalandžių apmokėjimas, užtikrintos uniformos ir kt. Svarstytinas ir 40 valandų darbo laiko normos taikymas“, - teigė A. Melianas.
Pirmadienį prie didžiausių politinių partijų būstinių Vilniuje piketus surengusiems pareigūnams premjeras Andrius Kubilius teigė, kad Lietuva turi gyventi pagal išgales. „Biudžetą svarstysime laikydamiesi labai aiškių principinių nuostatų, o principinės nuostatos yra tai, kad Lietuva ir toliau turi tęsti labai atsakingą finansų politiką. O atsakinga finansų politika reikalauja, kad išlaidos būtų subalansuotos su pajamomis. Mes negalime leisti sau gyventi ne pagal išgales, ir krizės pamoka šiuo klausimu yra pati efektyviausia“, - pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Kubilius, paklaustas, ar piketuojantys pareigūnai gali tikėtis didesnių atlyginimų. A. Kubilius priminė, kad šiuos metus Lietuva planuoja baigti su 3 mlrd. litų deficitu, kitais metais planuojama turėti apie 2,5 mlrd. litų deficitą. „Šiuo atžvilgiu bet kokie siūlymai didinti kurias nors išlaidas neturėtų kirstis su bendra strategine politika - gyventi pagal išgales“, - pabrėžė Vyriausybės vadovas.
