Audiovizualinės rinkos dalyvių - pagrindinių šalies televizijų
- antradienį išplatintame pareiškime, kuris adresuotas valstybės
vadovams, Seimo komitetams, Konkurencijos tarybai, Ryšių
reguliavimo tarnybai, susisiekimo ministrui, rašoma, kad LRTC
vienintelis valdo esminę infrastruktūrą, būtiną paslaugų teikimui
televizijos ir radijo programų siuntimo rinkoje. Esą dėl šios
faktinės LRTC infrastruktūros monopolijos visi skaitmeninės
antžeminės televizijos programų siuntėjai yra priversti naudotis
LRTC teikiamomis infrastruktūrinėmis paslaugomis, kurioms faktinių
alternatyvų nėra, nes niekas kitas Lietuvoje nevaldo anteninių
statinių, aukštesnių nei 100 m.
Anot pareiškėjų, kadangi ir pats LRTC teikia paslaugas
pasrovinėje televizijos ir radijo programų rinkoje, ši rinka dėl
LRTC infrastruktūros monopolijos stokoja veiksmingos konkurencijos,
potencialių konkurentų patekimas į rinką dėl LRTC ir susijusių
asmenų veiksmų tampa itin komplikuotas bei faktiškai neįmanomas, o
LRTC, naudodamasis tuo, tiesiogiai primeta paslaugų vartotojams
nesąžiningas kainas.
„Mes, rinkos dalyviai, esame priversti naudotis LRTC
paslaugomis, nes lygiaverčių alternatyvų nėra, o potencialių
konkurentų iniciatyvos ir bandymai ateiti į rinką yra nesąžiningai
slopinami LRTC ir susijusių asmenų. Transliuotojams, daugeliu
atveju, konkretus siuntimo paslaugos teikėjas apskritai yra
privalomai nustatytas išduotose transliavimo licencijose. Į šią
problemą Lietuvos Vyriausybės dėmesį jau atkreipė ir ES Komisija,
tačiau Susisiekimo ministerijos, valdančios LRTC ir siekiančios kuo
didesnio LRTC pelno, protekcinė politika LRTC atžvilgiu išlieka.
Pažymėtina, kad nemaža dalis LRTC valdomos infrastruktūros buvo
sukurta mokesčių mokėtojų pinigais“, - rašoma pareiškime.
Be to, aiškinama, kad LRTC teikia daug labai svarbių
audiovizualinės rinkos dalyviams paslaugų - kaip bokštų nuoma
siųstuvams ar tiesioginių transliacijų signalų perdavimas.
Pažymima, kad šios paslaugos turi tiesioginės įtakos Lietuvos
žmonių informavimo kokybei.
Tačiau didžiausią audiovizualinės rinkos dalyvių nerimą kelia
atvirai televizijų bei radijų plėtrą žlugdantys ir šiandieninę
veiklą ateityje apribosiantys pastarųjų mėnesių LRTC veiksmai.
„Komerciniai transliuotojai jau seniai klausė valdžios
institucijų (LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei LR
Susisiekimo ministerijos vadovo Eligijaus Masiulio), ar analoginių
televizijų transliacijų nutraukimas netaps pretekstu LRTC smarkiai
padidinti teikiamų paslaugų kainas“, - teigiama pareiškime.
Jame nurodoma, kad prieš porą savaičių paaiškėjo, jog LRTC
vienašališkai, niekuo nemotyvuodamas, nepagrįsdamas ir
nepaaiškindamas, nuo 2012 m. spalio 1 d. didina įvairių paslaugų
kainas, ir esą kai kurios kainos didėja dešimčia kartų. Dėl tokios
kainodaros prognozuojama, jog žmonių teisė į informaciją bus
smarkiai ribojama, nes televizijos tiesiog negalės apmokėti
nepagrįstai ir nesąžiningai aukštų LRTC paslaugų kainų.
Ne mažesnį nerimą pareiškėjams kelia įtartini valstybės
institucijų ryšiai - esą laiminant Susisiekimo ministerijos
vadovams bei RRT valdininkams, LRTC monopoliniai verslai yra
proteguojami įvairiais lygiais.
Audiovizualinės rinkos dalyviai, matydami, kad LRTC veiklą
prižiūrinti Susisiekimo ministerija neturi jokio noro veikti
objektyviai, skaidriai ir sąžiningai, LRTC neturi vidinio noro
veikti efektyviai, taikant modernius komercinės veiklos standartus,
bei siekdami efektyvios įstatymais saugomų vertybių apsaugos
pareiškia, jog, jeigu LRTC toliau taikys, o valstybės institucijos
proteguos antikonkurencines monopolinės veiklos praktikas,
audiovizualinės rinkos dalyviai, rinksis kitus signalų siuntimo
būdus ir ženkliai mažins laisvai prieinamų paslaugų apimtis. Taip
pat prašoma pavesti Konkurencijos tarybai ir Ryšių reguliavimo
tarnybai pradėti tyrimus dėl neskaidrios ir konkurencijos teisės
nuostatas pažeidžiančios LRTC veiklos, o Seimą įpareigoti Valstybės
kontrolę, esant reikalui, pasitelkus išorinius ekspertus, atlikti
paskutinių penkerių metų LRTC veiklos bei finansinį auditą ir
viešai paskelbti jo išvadas.
Pareiškėjai taip pat prašo paskelbti, kokie yra LRTC veiklos
rezultatai pagal atskiras veiklos sritis, kadangi mano, jog šių
veiklų finansiniai duomenys privalo būti apskaitomi atskirai,
siekiant veiksmingos konkurencijos atitinkamose rinkose.
Be to, atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu nėra įgyvendintos
Europos Sąjungos rekomendacijos dėl funkcinio LRTC veiklų
atskyrimo, todėl prašoma Ryšių reguliavimo tarnybos operatyviai
įgyvendinti ES direktyvą ir vadovaujantis Elektroninių ryšių
įstatymu. Reikalaujama išskaidyti LRTC į keletą nepriklausomų
atskirai veikiančių paslaugų teikėjų - bokštų infrastruktūros
operatorių, televizijos siuntimo paslaugų operatorių, duomenų
perdavimo ir interneto paslaugų operatorių.
Audiovizualinės rinkos dalyviai reikalauja valstybės, kaip
pagrindinės LRTC akcininkės, atstovavimo teisę perduoti Ūkio
ministerijai ir taip atsisakyti ydingos praktikos.
„Suprantame, kad LRTC buvo kuriama siekiant užtikrinti visų
rinkos dalyvių vienodas galimybes naudotis strateginės reikšmės
infrastruktūra. Deja, praktikoje valstybinis LRTC monopolis sudarė
palankią terpę neskaidrumui, nesąžiningam lupikavimui ir
neefektyviai veiklai. Konkurencijos nebuvimas sąlygojo ir tai, kad
LRTC netinkamai pasiruošė analoginės skaitmeninės televizijos
išjungimui, todėl dėl jos kaltės dalis Lietuvos gyventojų gali
prarasti galimybę matyti nacionalinius televizijos kanalus
nemokamai. Dabartinė situacija, kai strateginės svarbos
infrastruktūra tapo valstybinio monopolio rudimentu, yra visiškai
nepriimtina ir kuo greičiau turi būti sprendžiama“, - konstatuoja
jie.
Pareiškimą pasirašė UAB „Baltijos TV“, UAB „Pūkas“, UAB
„Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, VšĮ „Lietuvos nacionalinis
radijas ir televizija“, UAB „SATV network“, UAB „TELE - 3“, AB „TEO
LT“ vadovai.