Jame be kita ko numatyta, kad fiziškai sekti asmenį iki 3 dienų
bus leidžiama be teismo sprendimo, tik sankcionavus teisėsaugos
įstaigos vadovui ar įgaliotam pavaduotojui.
Kad Kriminalinės žvalgybos įstatymas būtų priimtas,
antradienį balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo keturi, susilaikė 12
parlamentarų. Įstatymas įsigalios nuo 2013 metų sausio.
Jį parengė Seimo darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Žvalgyba reformuojama argumentuojant, kad ligšiolinė tvarka,
kai operatyvinės veiklos procedūros naudojamos žvalgybos ir
kontržvalgybos veikloje, nėra tinkamas, kadangi operatyvinė veikla
pagal savo turinį nukreipta į nusikaltimų išaiškinimą, o
žvalgyba ir kontržvalgyba - rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių
nustatymą bei informacijos apie tai pateikimą nacionalinį saugumą
užtikrinančioms institucijoms.
Seimo priimtas įstatymas numato, kad kriminalinės žvalgybos
uždaviniai yra nusikalstamų veikų prevencija, išaiškinimas,
asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio, taip pat besislapstančių
nuo teisingumo paieška.
Kriminalinės žvalgybos tyrimas bus atliekamas, kai turima
informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą,
pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis, be žinios
dingsta asmuo, vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio.
Įstatyme numatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu negali būti
pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, o galimi ribojimai turi būti
laikini ir daromi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti
kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės
saugumą.
Numatyta, kad draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą
prezidentui.
Techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kitokio
susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi turės
sankcionuoti apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai
pagal prokurorų motyvuotus teikimus.
Fizinį asmens sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti
sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam
pavaduotojui.
Pastaroji nuostata susilaukė kai kurių parlamentarų kritikos.
„Aš suprantu, kad kriminalinis pasaulis nemiega ir turi daug
galimybių atlikti savo veiksmus. Bet žmogaus teisių prasme
paliekama žmogiškajam faktoriui, operatyviniam darbuotojui ar
kažkokio padalinio viršininkui, jo pavaduotojams spręsti ir tris
paras persekioti žmogų be teismo sankcijos, be argumentacijos, o
pagal operatyvinio darbuotojo kažkokią „špargalkę“. Atidarome
Pandoros skrynią“, - kalbėjo Socialdemokratų partijos frakcijos
atstovas Valerijus Simulikas.
„Niekaip negaliu pritarti totalaus, niekaip nekontroliuojamam,
neribojamam persekiojimui. Be teismo kišimosi į šį procesą
nematau galimybės to patikėti eiliniam operatyviniam darbuotojui,
kurie dažnai tampa užsakomaisiais darbuotojais tiek verslo,tiek
politinių struktūrų“, - pareiškė V. Simulikas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas S. Šedbaras gynė
nuostatą, sakydamas, kad Operatyvinės veiklos įstatymas iš viso
neapibrėžė fizinio sekimo kaip tokio, tad tokie veiksmai nebuvo
teisiškai reglamentuoti, ir minėta nuostata - siekis juos
sunorminti.
„Palyginkite Operatyvinės veiklos įstatymą - sekimas, apie
kurį kalbate, vienas paprasčiausių būdų - apie jį dabartiniam
įstatyme nėra nė vieno žodžio. Mes pabandėme sunorminti iki
maksimumo. (...) Čia yra pridėta daugybė saugiklių, daugybė
kontrolės mechanizmų, ko nebuvo anksčiau. Suteikiami ir
instrumentai, ir atsakomybė, realiai prokuroro ir teismo, visų pirma
prokuroro kontrolės. Šis įstatymas - didelis žingsnis į priekį,
o jei kyla abejonių, visada galima tobulinti. Reikia žengti tą
žingsnį ir nebegyventi su Operatyvinės veiklos įstatymu, kuris yra
grynas vertalas dar iš rusų kalbos“, - kalbėjo S. Šedbaras.
Įstatymas taip pat numato, kad neatidėliotinais atvejais, kai
iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės
ar valstybės saugumui, kriminalinės žvalgybos veiksmus leidžiama
atlikti vadovaujantis prokuroro nutarimu. Tokiu atveju prokuroras per
24 valandas turėtų teisėjui pateikti teikimą dėl veiksmų
teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jeigu
teisėjas nepatvirtintų minėtų veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo
motyvuota nutartimi, veiksmai turėtų būti nutraukiami, o jų metu
gauta informacija nedelsiant sunaikinama.
Numatyta, kad konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl
kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo galėtų būti priimta
bet kuriame apygardos teisme.
Sekimas galės būti sankcionuojamas ne ilgiau kaip trims
mėnesiams. Šis laikotarpis galės būti pratęstas, bet bendras
laikotarpis negalės viršyti 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kai
kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos
apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų
nusikaltimą. Tokiu atveju sankciją pratęsti turėtų apygardos
teismo pirmininkas, generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės
prokuratūros prokuroro teikimu.
Įstatymas draudžia kriminalinės žvalgybos subjektams
provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad
provokacija - spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti
nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę,
jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką,
kurios prieš tai neketino padaryti.
Kriminalinės žvalgybos metu nustačius, kad gauta informacija
apie objektą nepasitvirtino, jos rinkimas turi būti nedelsiant
sustabdomas, o surinkta informacija - sunaikinama. Jeigu pabaigus
tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija nebuvo panaudota,
surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius
turi būti sunaikinama.
Kaip pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos nurodytos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas,
Policijos departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės
apsaugos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų teises ir
pareigas taip pat turės Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas
prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo
departamentas, kai jų padaliniai atliktų kriminalinės žvalgybos
tyrimą.
Įsigaliojus Kriminalinės žvalgybos įstatymui, galios neteks
Operatyvinės veiklos įstatymas.