Buvęs Klaipėdos meras, Liberalų ir centro sąjungos atstovas Rimantas Taraškevičius, kandidatuojantis Danės vienmandatėje apygardoje vienu svarbiausių klausimų, kuriuos būtina išspręsti – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pelno paskirstymas. Uostininkai ne kartą išsakė savo nuogąstavimus dėl Vyriausybės užmojų 50 proc. valstybės įmonių paskirstytinojo pelno atiduoti į valstybės biudžetą. Uosto įmonių vadovų teigimu, tai stabdytų uosto plėtrą ir galimybes konkuruoti rinkoje. Buvęs Klaipėdos vadovas įsitikinęs, kad dalis uosto pelno turi būti skirta miesto reikmėms, kita – investicijoms į uosto infrastruktūrą, jos atnaujinimą.
Visuomeninio judėjimo „TAIP“ kandidatas Klaipėdoje Edgaras Valeckas mano, jog Lietuva turėtų sekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir uostą padaryti pavaldžiu ne valstybei, o savivaldybei. Esą daugelis didžiųjų Europos uostų yra municipaliniai, nemažą dalį uždirbto pelno skiriantys savivaldybių reikmėms. Uosto direkcija galėtų būti pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, kurios dalininke būtų valstybė.
Pasigedo tvirtos pozicijos
Politikai pažadais nesišvaistė ir lyg susitarę tvirtino, jog pirmiausia būtina rūpintis bendrais visos šalies reikalais, ne tik miesto problemomis. Diskusijoje dalyvavęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža pasigedo ambicijų stiprinti Klaipėdos kaip jūrinio pramonės miesto įvaizdį, plėsti jo galimybes, o tai svarbu ne tik pačiam miestui, bet ir valstybei.
„Negirdėjau noro Klaipėdą kurti kaip miestą, turinį stiprų pramonės potencialą. Svarbu, kad uosto uždirbtas pelnas nebūtų dalijamas, o ir toliau būtų investuojamas į uosto infrastruktūrą. Būtina palaikyti gerus santykius su kaimynais. Baltarusija maitina Lietuvą ir uostą, o mes konkuruojame pasaulinėje rinkoje, tad prieš griaudami įvertinkite, ką galime prarasti. Atidavus dalį pelno valstybei, ji nelaimės, o uostas praras, laimės tik kaimynai – latviai ir Kaliningrado uostas“, - žodžių į vatą nevyniojo A. Pauža.
Per rekordinius 2011-uosius Klaipėdos uoste perkrauta apie 36 mln. tonų krovinių, trečdalį sudarė baltarusiški kroviniai. Nuo kiekvienos perkrautos tonos uostui teko po maždaug 75 litus, iš viso – per milijardą litų pajamų.