Jis visada norėjo vienas suvalgyti visus saldainius, ledus ir susirinkti visus žaislus po Kalėdų eglute.
Nors mažas berniukas tapo suaugusiu politiku, įpročiai nepasikeitė – profesoriui reikia išskirtinio aplinkinių dėmesio.
Apie naują kadenciją Seime svajojantis konservatorius siekia žūtbūt užkariauti kauniečių širdis ir į Čečėnijos aikštę atsitempė agitaciniais plakatais apkabinėtą rinkimų vagonėlį.
Nors aikštė dar remontuojama, niekas tokiai užgaidai nepasipriešino – nei miestą valdantys konservatoriai, nei valdžios užsakymą rekonstruoti aikštę gavę statybininkai.
Kas gali prieštarauti? Juk pats A. Dumčius giriasi, kad būtent jis smarkiai prisidėjo prie Čečėnijos aikštės atnaujinimo.
Užtat iš šios aikštės buvo išvytas kitas kandidatas į Seimą S. Kairys – jis šioje vietoje irgi sumanė susitikti su rinkėjais.
Mat liberalas viską bandė padaryti civilizuotai – dėl susitikimo kreipėsi leidimo į savivaldybę.
Negi jis nežinojo, kad daug paprasčiau reikalus tvarkyti su plytelių klojėjais – kaip tai padarė labiau patyręs A. Dumčius.
Negana to, nuvijęs toliau nuo savo valdų rinkimų konkurentą konservatorius savaip atkeršijo už partijos bendražygio, kito profesoriaus V. Juozapaičio patirtą skriaudą Radviliškio turguje.
Į gimtąjį miestą atvykusį garsų solistą iš savo valdų išvijo irgi Seimo nario mandato siekianti turgavietės šeimininkė, kuri V. Juozapaitį apkaltino nešvaria politine reklama.
Kas paneigs, kad blogas pavyzdys – užkrečiamas? Kandidatų į Seimo narius yra tiek daug, jog greitai visiems tikrai gali neužtekti miestų aikščių, skverų ar turgaviečių.
